LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2000 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO Nr. 258 „DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2010 m. rugsėjo 15 d. Nr. D1-768

Vilnius

P a k e i č i u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 53-1540; 2002, Nr. 97-4308; 2003, Nr. 9-318, Nr. 90-4088; 2004, Nr. 79-2814, Nr. 185-6868; 2005, Nr. 45-1477, Nr. 113-4137, Nr. 119-4309; 2006, Nr. 10-392, Nr. 60-2150, Nr. 130-4918; 2008, Nr. 42-1575; 2009, Nr. 3-63; 2010, Nr. 8-387) ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).

Aplinkos ministras                                                                             Gediminas Kazlauskas

___________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768

redakcija

su pakeitimais pagal Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 7 d.

įsakymą Nr. D1-971)

MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus.

2. Medžioklės taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. gyvūnų šėryklos – stacionarūs įrenginiai (loviai ir automatinės šėryklos, kuriose telpa daugiau kaip 20 kg pašarų, ėdžios, pašiūrės su stogais, šėrimo aikštelės), naudojami papildomam žvėrių šėrimui;

2.2. medžiojamųjų gyvūnų jaunikliai – medžioklės sezono (nuo vienų metų balandžio l d. iki kitų metų kovo 31 d.) metu gimę (atvesti, išsiritę) medžiojamieji gyvūnai iki kito medžioklės sezono pradžios. Vėliau jie laikomi suaugusiais ir antrąjį medžioklės sezoną vadinami antramečiais, sulaukę trečiojo medžioklės sezono – trečiamečiais ir t. t.;

2.3. medžioklės lapas – nustatytos formos dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu;

2.4. medžioklės produkcija – sumedžioti (nušauti, sugauti gyvi ar negyvi) medžiojamieji gyvūnai, kuriems yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas, ar šių gyvūnų dalys, numesti ragai, kiti medžiojamųjų gyvūnų gyvybinės veiklos produktai;

2.5. neatrankinis medžioklės būdas – medžioklės būdas, kuriuo medžiojant gali būti daromas neigiamas poveikis rūšiai (arba giminingų rūšių grupei) arba rūšies vienos lyties ar amžiaus grupės individams;

2.6. neperspektyvi bebravietė -vieta, kurioje dėl bebrų veiklos konkrečioje vietoje kyla grėsmė atsirasti didelei žalai automobilių keliams, geležinkeliams, vandens saugyklų pylimams, pastatams ar melioracijos statiniams, dėl pastatytos užtvankos semiami žemės ūkio pasėliai ar kitos naudmenos ar miškas arba užtvanka yra ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingoje upėje ar jos ruože, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1144 (Žin., 2004, Nr. 137-4995);

2.7. kitos Medžioklės taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 65-2634), Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 13-467) ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213).

3. Medžiojamieji gyvūnai skirstomi į stambiąją ir smulkiąją medžiojamąją fauną. Prie stambiosios medžiojamosios faunos priskiriami šie gyvūnai: rudoji meška, stumbras, briedis, taurusis elnias, dėmėtasis elnias, danielius, muflonas, stirna, šernas, vilkas, lūšis, kurtinys. Prie smulkiosios medžiojamosios faunos priskiriami šie gyvūnai: lapė, mangutas, paprastasis meškėnas, ūdra, miškinė kiaunė, akmeninė kiaunė, europinė audinė, kanadinė audinė, juodasis šeškas, barsukas, šermuonėlis, žebenkštis, pilkasis kiškis, baltasis kiškis, bebras, nutrija, ondatra, laukinės žąsys, laukinės antys, laukys, tetervinas, virbė (jerubė), kurapka, fazanas, putpelė, laukiniai karveliai, slanka, perkūno oželis, didysis kormoranas, pilkasis garnys, varniniai paukščiai.

4. Medžiojamieji gyvūnai medžiojami Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, atsižvelgiant į populiacijų gausumą, geografinį paplitimą ir veisimosi greitį, siekiant nepakenkti pastangoms apsaugoti jas jų areale.

Medžioti leidžiama tik tuos medžiojamuosius gyvūnus, kuriems Medžioklės taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Žvėris ir paukščius, kurie nepriskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas leistinas jų medžiojimo terminas, be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo medžioti, tyčia žudyti ir gaudyti kitais būdais draudžiama visus metus. Šis reikalavimas netaikomas naikinant pelinius graužikus, kurie neįtraukti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 53-2056), ir kurmius. Benamiai šunys ir katės nėra laikomi medžiojamaisiais gyvūnais, tačiau medžioklės plotų naudotojai turi teisę gaudyti ir numarinti medžioklės plotuose sutiktus benamius šunis ir kates laikydamiesi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) reikalavimų. Sunaikinti benamius šunis ir kates jų nesugavus leidžiama tik tuo atveju, jeigu benamis šuo ar katė kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui, taip pat jeigu atitinkamoje vietovėje tam tikru laiku Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo šių gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų atvejus ir medžioklės plotų naudotojams išdavė tai liudijančią pažymą arba vietovė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskelbta pasiutligės grėsmės zona.

II. TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS IR MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMAS

5. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija (toliau šiame skyriuje – Komisija) medžioklės egzaminą organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Informacija apie rengiamą medžioklės egzaminą, saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą, organizuojamą pagal Medžioklės taisyklių 8 punkto reikalavimus, Komisija paskelbia vietos spaudoje, nurodydama darbo kalendorinį grafiką, vietą, laiką ir Medžioklės taisyklių 6 punkte išvardytų dokumentų pateikimo terminą.

6. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634) 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui):

6.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;

6.2. pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 (Žin., 2002, Nr. 97-4307; 2009, Nr. 145-6459), arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą;

6.3. prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;

6.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1-5 punktų reikalavimus;

6.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.

7. Visus 6 punkte nurodytus dokumentus pateikusiems ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą asmenims medžiotojo bilietą Komisijos pirmininkas išduoda per 30 kalendorinių dienų. Išduodamas medžiotojo bilietas turi būti patvirtintas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento herbiniu antspaudu ir medžiotojo bilietą išduodančio asmens parašu. Už išduodamą medžiotojo bilietą turi būti sumokėtos medžiotojo bilieto pagaminimo išlaidos. Komisijos pirmininkas Medžiotojų bilietų išdavimo registre įrašo medžiotojo bilieto išdavimo datą, numerį, asmens, kuriam išduodamas medžiotojo bilietas, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Registre pasirašo medžiotojo bilietą gavęs medžiotojas ir bilietą išdavęs asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir pareigas. Pametus arba sugadinus medžiotojo bilietą, išduodamas kitas medžiotojo bilietas. Medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina, medžiotojo bilieto blankų gamybą pagal pateiktas paraiškas organizuoja Aplinkos ministerija.

8. Kas penkeri metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą. Apie tokio patikrinimo atlikimą nurodoma medžiotojo bilieto paskutiniajame puslapyje „Kitos žymos“. Tokį pat medžiotojų organizacijoms nepriklausančių medžiotojų žinių patikrinimą organizuoja Komisijos. Informaciją apie organizuojamą saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą Komisija skelbia kartu su 5 punkte numatyta skelbti informacija.

Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temos klausimus. Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 (Žin., 2002, Nr. 97-4307; 2009, Nr. 145-6459), nuostatas.

9. Asmenims, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta paimant medžiotojo bilietą trumpesniam negu vienerių metų terminui, iš jų paimti dokumentai grąžinami pasibaigus šiam terminui. Asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta paimant medžiotojo bilietą vieneriems metams ar ilgesniam laikui, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą privalo Komisijoje išlaikyti egzaminą pagal Medžioklės egzamino teorinio egzamino programos dalį ir pateikti tai patvirtinančią pažymą AM regiono aplinkos apsaugos depatramentui, laikinai paėmusiam medžiotojo bilietą. Jei asmuo minėtus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasibaigus terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami įvykdžius išvardytus reikalavimus ir pateikus dokumentus, liudijančius, kad asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai.

III. MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR TERMINAI

10. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones:

10.1. įrankius:

10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų;

10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą;

10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;

10.2. priemones:

10.2.1. iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, vilioklius, vilbynes;

10.2.2. peilius, vėliavėles;

10.2.3. grynaveislius medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;

10.2.4. žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamuosius tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves;

10.2.5. sausumos ir vandens transporto priemones;

10.2.6. medžioklinius prožektorius, kurių šviestuvas žibintas pritaisytas prie šautuvo (leidžiama naudoti tik medžiojant šernus tykojant).

11. Medžioti leidžiama šiais būdais:

11.1. varant – kai medžiojamuosius gyvūnus link medžiotojų, stovinčių ant žemės arba esančių tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose, ar kitose tikėtinose medžiojamųjų gyvūnų pasirodymo vietose, gena varovai su medžiokliniais šunimis ar be jų arba tik medžiokliniai šunys. Medžiotojų, varovų ir šunų skaičius neribojamas;

11.2. tykojant – kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos. Tykojamus medžiojamuosius gyvūnus galima vilioti natūralios kilmės masalu, iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais ir cheminiais jaukais, krykštėmis. Tykojamus šernus leidžiama apšviesti Medžioklės taisyklių 10.2.6 punkte nurodytomis priemonėmis;

11.3. sėlinant – kai prie medžiojamojo gyvūno prisėlinama, gyvūną pabaido ar sustabdo medžioklinis šuo, medžiojamasis gyvūnas priviliojamas viliokliu ar vilbyne. Vandens paukščius, bebrus, ondatras leidžiama medžioti iriantis irkline (nemotorine) valtimi. Medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiuoju paros metu – ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus;

11.4. su šunimis – kai su medžiokliniais šunimis žvėrys gaudomi jų urvuose ar nameliuose arba yra šaudomi šunų išvaryti iš urvų ar namelių, ar jie gaudomi atkasant urvą, arba kai šuo pasiveja ir pagauna plėšrųjį žvėrį ar kiškį;

11.5. grandine – kai medžiotojai, sustoję linija, eina atviru lauku;

11.6. katilu – kai medžiotojai eina į centrą, apsupę tam tikrą atvirą lauko plotą;

11.7. su plėšriaisiais paukščiais – kai smulkioji fauna gaudoma, pasitelkus specialiai apmokytą plėšrųjį paukštį;

11.8. gaudant spąstais, gaudyklėmis – kai gyvūnai gaudyklėmis gaudomi gyvi ir nesužeisti arba plėšrieji žvėrys (išskyrus vilką), bebrai ir ondatros gaudomi spąstais, kurie garantuoja staigią pagauto gyvūno žūtį ir pagal jų naudojimo sąlygas garantuoja, kad nebus sugauti kiti gyvūnai, kuriems gaudyti spąstai neskirti;

11.9. su vėliavėlėmis – kai medžiojamieji gyvūnai medžiojami medžioklės plotų dalį apjuosiant specialia virve su vėliavėlėmis;

11.10. esant nepalankioms medžiojamiesiems gyvūnams gamtinėms sąlygoms, Aplinkos ministerija gali nustatyti apribojimus leidžiamiems medžioklės būdams.

12. Medžioti leidžiama tik su kilmės dokumentus turinčiais medžiokliniais šunimis. Medžioklinius šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui parengti arba lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose natūraliomis sąlygomis vykdyti leidžiama tik leidžiamu šiais būdais medžioti terminu. Šiems renginiams medžioklės plotuose organizuoti privaloma turėti visus medžioklei būtinus dokumentus. Kitais atvejais medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais.

13. Medžioti leidžiama tik su legaliai įsigytais arba nelaisvėje išaugintais plėšriaisiais paukščiais. Leidimus nelaisvėje veisiamų ar legaliai iš užsienio šalių įvežtų plėšriųjų paukščių laikymui, vadovaudamiesi Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 519/449 (Žin., 2002, Nr. 100-4456; 2008, Nr. 6-227), išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Plėšriuosius paukščius paimti iš laisvės medžioklės tikslams draudžiama.

14. Suaugusius elninių žvėrių patinus, vadovaujantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 (Žin., 2002, Nr. 32-1221), gali medžioti tik medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, suteiktą vadovaujantis Medžiotojų selekcininkų kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-185 (Žin., 2008, Nr. 42-1576), nuostatomis, turintis medžiotojas. Asmenims, turintiems užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, reikalavimas turėti medžiotojo selekcininko kvalifikaciją netaikomas, tačiau prieš medžioklę medžioklės vadovas turi supažindinti šiuos medžiotojus su Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų reikalavimais.

15. Medžioklės terminai (datos nurodomos imtinai):

15.1. medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių antramečius patinus)) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki vasario 1 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d. Kitais Medžioklės taisyklių 11 punkte nurodytais medžioklės būdais tam tikrus medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nurodytais terminais;

15.2. medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama:

15.2.1. briedžius:

patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams);

pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.;

15.2.2. tauriuosius elnius:

patinus (išskyrus antramečius) – nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams);

antramečius patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 31 d. (tik medžiotojams selekcininkams);

pateles – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.;

15.2.3. danielius:

patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. (tik medžiotojams selekcininkams);

pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

15.2.4. stirnas:

patinus – nuo birželio 1 d. iki lapkričio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams);

pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

15.2.5. šernus:

jauniklius, visus antramečius šernus ir vyresnius nei antramečiai patinus – nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. (nuo vasario 2 d. iki kovo 1 d. tik tykojant);

vyresnes nei antrametes pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.;

15.2.6. vilkus – nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau);

15.2.7. miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus – nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d.;

15.2.8. barsukus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d.;

15.2.9. pilkuosius kiškius – nuo lapkričio 3 d. iki vasario 1 d. (laukuose per medžioklės sezoną leidžiama organizuoti ne daugiau kaip 2 medžiokles medžioklės plotų vienete, ne didesniame kaip 4000 ha, ir 4 medžiokles medžioklės plotų vienete, didesniame kaip 4000 ha. Apie konkrečias pilkųjų kiškių medžioklių laukuose datas iš anksto informuojama atitinkama Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūra);

15.2.10. bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.;

15.2.11. želmenines ir baltakaktes žąsis – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d.;

15.2.12. didžiąsias ir rudagalves antis, dryžgalves ir rudagalves krykles, klykuoles – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.;

15.2.13. kuoduotąsias antis, laukius – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d.;

15.2.14. perkūno oželius, slankas – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d.;

15.2.15. kurapkas – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.;

15.2.16. fazanus – nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d.;

15.2.17. keršulius – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 1 d.;

15.2.18. kovus, pilkąsias varnas – nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d.;

15.2.19. lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras – visus metus;

15.3. medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sunkiai sergančio ar sužeisto medžiojamojo gyvūno kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šiuos medžiojamuosius gyvūnus. Apie jų sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžioklės lape ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai arba rajono agentūrai, o sumedžiotus gyvūnus pristatyti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šioji nustatytų sužeidimo pobūdį ar ligą, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui, surašytų aktą, nurodydama būtinojo sumedžiojimo pagrįstumą. Medžioklės plotų naudotojai privalo vykdyti veterinarijos specialistų nurodymus dėl tolesnio šios medžioklės produkcijos naudojimo.

IV. MEDŽIOKLĖS DOKUMENTAI

16. Medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus:

16.1. medžiotojo bilietą su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (ši žyma neprivaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos);

16.2. galiojantį medžioklės lapą;

16.3. galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu;

16.4. licencijas medžiojamiesiems gyvūnams medžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuojama;

16.5. medžioklinio šuns kilmės liudijimą arba registracijos taloną ar kitą dokumentą, liudijantį šuns kilmę ar įregistravimą medžioklinių šunų registraciją vykdančioje organizacijoje, jeigu medžiojama su medžiokliniu šunimi.

17. Medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, arba Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu (Žin., 2002, Nr. 97-4309; 2009, Nr. 42-1626), išduodami asmenims, vykdysiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama.

Medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimui reikalingos licencijos, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti.

18. Medžioklės lapai ir licencijos medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti medžioklės plotų naudotojams išduodami ir Medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitos teikiamos vadovaujantis Licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 444 (Žin., 2002, Nr. 84-3667).

19. Medžioti leidžiantis asmuo pirmoje medžioklės lapo pusėje turi:

19.1. įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardą, pavardę;

19.2. nurodyti pavadinimą medžioklės plotų vieneto, kuriame leidžiama medžioti;

19.3. nurodyti medžioklės lapo galiojimo laiką. Medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikotarpiui (datos nurodomos imtinai). Pratęsti medžioklės lapo galiojimą draudžiama;

19.4. nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas, pasirašyti medžioklės lape nurodytoje vietoje bei pažymėti medžioklės lapą medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas yra juridinis asmuo).

20. Jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1-19.4 punktuose nurodytų duomenų, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklę. Duomenis medžioklės lape rašo medžioklės plotų vieneto naudotojas (juridinio asmens atveju juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo), išduodantis medžioklės lapą, arba atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijoje, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos nuostatomis, išduodami asmenims, vykdysiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama.

21. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lapo antroje pusėje turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje. Prieš išvykstant iš medžioklės lape nurodyto medžioklės plotų vieneto arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, medžioklės lape nurodoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota, surašomi panaudotų licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti numeriai. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.

22. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti galioja tik medžiojant joje nurodytame medžioklės plotų vienete arba tik tam tikroje medžioklės plotų vieneto dalyje (miške, seniūnijos teritorijoje ir pan.), jeigu tikslus medžioklės plotų vieneto dalies pavadinimas turi būti įrašomas vadovaujantis atitinkamu savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos sprendimu, priimtu Medžioklės taisyklių 38 punkte nustatyta tvarka. Pavadinimą medžioklės plotų vieneto arba jo dalies, kurioje galioja licencija, prieš išduodamas licenciją įrašo atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas asmuo. Licencijos atkarpa turi būti užpildyta prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš licencijoje nurodyto medžioklės plotų vieneto arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, išskyrus atvejus, kai medžioja vienas medžiotojas. Individualiai medžiojantis medžiotojas licencijos atkarpą privalo nedelsdamas užpildyti gyvūno sumedžiojimo vietoje, o užpildytos licencijos numerį įrašyti į medžioklės lapą. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti nesuteikia teisės medžioti neturint medžioklės lapo ir kitų būtinų medžioklės dokumentų. Jei apie sumedžiotus gyvūnus nepažymima medžioklės lape ir licencijose medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktuose nustatyta tvarka, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.

23. Už teisingą medžioklės lapo pirmos pusės užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 19 punkto reikalavimus atsako medžioklės lapą išduodantis asmuo, už antros pusės užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 punkto reikalavimus – medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas (arba individualiai medžiojantis medžiotojas). Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną.

V. MEDŽIOKLĖS EIGA

24. Kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). Medžioklės vadovas privalo:

24.1. turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą, reikiamas licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti ir Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktuose nustatyta tvarka juos užpildyti;

24.2. organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka;

24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus ir leidimus laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;

24.4. patikrinti prieš medžioklę, ar visų medžioklėje dalyvaujančių šunų savininkai turi šunų dokumentus, nurodytus Medžioklės taisyklių 16.5 punkte, parodyti šiuos šunis visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams;

24.5. priminti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus;

24.6. pranešti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių ir paukščių bus medžiojama;

24.7. nurodyti medžiotojams jų individualios sėlinimo teritorijos ribas, jeigu bus medžiojama sėlinant;

24.8. medžioklėje su varovais paskirti varovų vadovą, supažindinti jį ir kitus medžioklės dalyvius su medžioklės tvarka, būdu, žvėrių ir paukščių varymo kryptimi, nustatyti rinkimosi vietą, laiką, užtikrinti, kad varovai vilkėtų ryškios (oranžinės, raudonos, geltonos) spalvos liemenes;

24.9. sustabdyti medžioklę esant nepalankioms oro sąlygoms, žmonių judėjimui ar susitelkimui medžioklės vietose, įvykus nelaimingam atsitikimui;

24.10. nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus;

24.11. įvykus nelaimingam atsitikimui, pasirūpinti, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba, o jeigu nelaimingas atsitikimas susijęs su medžioklinio ginklo panaudojimu – pažymėti ir apsaugoti jo vietą, sudaryti schemą ir aprašyti įvykį (schemą ir aprašymą turi patvirtinti įvykį matę medžioklės dalyviai);

24.12. nedelsiant informuoti policijos komisariatą ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrą apie kiekvieną medžioklės metu įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu medžiokliniu ginklu sužeistas žmogus;

24.13. užtikrinti, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai būtų sumetami tik į pirminio žvėrių apdorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes ir laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 (Žin., 2002, Nr. 106-4778);

24.14. užtikrinti, kad būtų atlikta šernienos veterinarinė ekspertizė, ir nurodyti medžiotojams nenaudoti šios žvėrienos, kol negautos ekspertizės išvados;

24.15. organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką. Kai sužeisto gyvūno paieška tęsiama už ribų medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sužeistas gyvūnas, apie tai būtina nedelsiant, prieš išeinant už šio medžioklės plotų vieneto ribų, įrašyti medžioklės lapo antroje pusėje ir pranešti gretimų medžioklės plotų naudotojui telefonu arba atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padaliniui, jeigu sužeisto gyvūno ieškoma teritorijoje, kurioje medžioklė uždrausta.

25. Medžioklės vadovas turi teisę šalinti iš medžioklės medžiotojus, nevykdančius Medžioklės taisyklių, teisėtų medžioklės vadovo ar medžioklės plotų naudotojo nustatytų papildomų reikalavimų medžioklėje, apie tai pažymėdamas medžioklės lapo antrojoje pusėje ties medžiotojo pavarde ir patvirtindamas įrašą savo parašu.

26. Medžioklės vadovas turi teisę įgalioti kitą asmenį vadovauti prasidėjusiai medžioklei, pažymėdamas apie tai medžioklės lapo pirmoje pusėje ir patvirtindamas įrašą savo parašu, jeigu medžioklėje paaiškėja, kad medžioklės vadovas dėl nenumatytų aplinkybių nebegali toliau vadovauti medžioklei tą dieną.

27. Medžioklės plotų naudotojams, siekiantiems užtikrinti geresnę medžiojamųjų gyvūnų apsaugą nuo neteisėto medžiojimo, rekomenduojama kas trys mėnesiai pateikti jų planuojamų surengti medžioklių grafiką atitinkamiems Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų padaliniams, nurodant planuojamų medžioklių laiką ir vietoves, kad minėti padaliniai galėtų tinkamai įvertinti gautus pranešimus apie kitu, nei nurodyta grafike, laiku vykdomą gal būt neteisėtą medžioklę ir prireikus ją kontroliuoti.

VI. MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ SUMEDŽIOJIMO LIMITŲ NUSTATYMAS

28. Medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas limituojant jų medžioklę, yra: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna (tik patinai – įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d.), vilkas. Medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę, yra: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna (tik patinai –  įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d.).

Medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai raštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūrai, o ši visą reikiamą informaciją raštu nedelsdama pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūra 1 kartą per savaitę informuoja Aplinkos ministeriją apie vilkų sumedžiojimo limito naudojimą.

29. Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija (toliau šiame skyriuje – Komisija), į kurią atstovai skiriami iš:

29.1. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūros;

29.2. valstybinių miškų valdytojų, Lietuvos miško savininkų asociacijos, Lietuvos žemės savininkų asociacijos skyrių (jei tokie yra šioje savivaldybėje);

29.3. medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius.

30. Komisija sudaroma taip, kad joje būtų vienodai atstovaujamos skirtingos įstaigos ir organizacijos ar jų grupės, nurodytos Medžioklės taisyklių 29.1-29.3 punktuose, bet bendras narių skaičius būtų ne didesnis kaip 9 nariai. Valstybinių miškų valdytojų (miškų urėdijų ar nacionalinio parko) ir Lietuvos miško savininkų asociacijos atitinkamo skyriaus atstovai į Komisiją skiriami priklausomai nuo valstybinių ir privačių miškų plotų santykio savivaldybėje (nuo 1 iki 3 atstovų). Atstovai iš medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, skiriami proporcingai jų vienijamų narių skaičiui (nuo 1 iki 3 atstovų).

31. Komisijos darbą organizuoja pirmininkas, skiriamas Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu. Komisijos sprendimai laikomi priimtais tik tuo atveju, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai jos narių, o už sprendimą balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių narių. Kai Komisijos posėdyje dalyvaujančių narių balsai dėl kurio nors sprendimo pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi Komisijos pirmininkas. Posėdžiai protokoluojami, protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.

32. Kasmet iki balandžio l d. miškų urėdijų (nacionalinių parkų) darbuotojai pagal Elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio želdiniams, žėliniams vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 120 (Žin., 2001, Nr. 20-677), turi įvertinti pokytį neigiamo poveikio, daromo elninių žvėrių miško želdiniams ir medynams. Apie tokį vertinimą turi būti informuojami medžioklės plotų naudotojai, kurie, jei pageidauja, gali dalyvauti vertinimo metu. Vertinimo rezultatus miškų urėdijos ir nacionalinių parkų direkcijos iki kiekvienų metų balandžio 5 d. teikia Komisijai.

33. Kasmet iki balandžio 5 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo (1 priedas). Jei medžioklės plotų vienetas įsiterpia į daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją, prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikiamas tos savivaldybės Komisijai, kurios teritorijoje yra didesnė konkretaus medžioklės plotų vieneto dalis. Prašyme medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti:

33.1. praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus;

33.2. kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis;

33.3. preliminarius prašymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis;

33.4. pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui.

34. Prieš pradėdama nagrinėti medžioklės plotų naudotojų pateiktus prašymus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo, Komisija turi priimti sprendimą dėl savivaldybės teritorijos suskirstymo pagal atskirų elninių žvėrių rūšių elementarių populiacijų užimamas teritorijas. Rūšies elementarios populiacijos teritorijai gali būti priskiriamas vienas didesnis ar keli mažesni miško masyvai, kuriuose viso medžioklės sezono metu vyksta elementariai populiacijai priklausančių gyvūnų migracija. Šių teritorijų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis ribomis ir stirnoms sudaryti 1-1,5 tūkst. ha medžioklės plotų, briedžiams ir tauriesiems elniams priklausomai nuo savivaldybės gamtinių sąlygų – 10-30 tūkst. ha ir daugiau. Miško masyvai paprastai neskaidomi. Atliekant tokį suskirstymą, medžioklės plotų vienetai negali būti skaidomi. Esant reikalui, siekdama geriau koordinuoti sumedžiojimo limitų nustatymą dideliuose, per keletą savivaldybių besidriekiančiuose, masyvuose Komisija gali konsultuotis (organizuoti bendrus posėdžius) su gretimų savivaldybių Komisijomis.

35. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, elninių žvėrių miško želdiniams ir medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Esant reikalui, Komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar valstybinių miškų valdytojus prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti.

36. Visų medžioklės plotų vienetų, įeinančių į nustatytą tam tikros rūšies elninių žvėrių elementarios populiacijos teritoriją, naudotojų prašymai dėl šios rūšies sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti svarstomi kompleksiškai. Iš pradžių nustatomas visos minėtos teritorijos gyvūnų sumedžiojimo limitas, vėliau jis paskirstomas atskiriems medžioklės plotų vienetams priklausomai nuo juose esančių miškų ir laukų medžioklės plotų.

37. Vilkų medžioklė yra limituojama. Medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai raštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūrai, o ši visą reikiamą informaciją raštu nedelsdama pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūra 1 kartą per savaitę informuoja Aplinkos ministeriją apie vilkų sumedžiojimo limito naudojimą. Punktas netekęs galios.

38. Esant ginčams tarp besiribojančių medžioklės plotų naudotojų dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, neracionalaus medžiojimo prie medžioklės plotų vieneto ribos, gavusi suinteresuoto medžioklės plotų naudotojo raštišką argumentuotą prašymą, Komisija gali priimti sprendimą, kad atitinkamas Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinys, išduodamas pagal nustatytą limitą licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, jas išduotų tik su įrašytu tiksliu pavadinimu medžioklės plotų vieneto dalies (miško, seniūnijos ir pan.), kurioje medžiojant galioja licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti.

39. Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio stirnų, briedžių, tauriųjų elnių ar danielių tankumo pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatyta medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kad būtų skirtos papildomos licencijos šiems gyvūnams sumedžioti. Su prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta šiam prašymui, protokolas. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.

40. Komisijos sprendimas padidinti kurios nors rūšies medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą konkrečios savivaldybės teritorijoje daugiau kaip 50 procentų (palyginti su paskutiniu medžioklės sezonu, kai šios rūšies gyvūnų medžiojimas buvo leidžiamas) turi būti suderintas su atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, pateikiant tokio sprendimo motyvus.

41. Ginčus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo tarp medžioklės plotų naudotojų ir Komisijos nagrinėja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai.

42. Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas Lietuvos Respublikoje įsigalioja Aplinkos ministerijai jį patvirtintus pagal Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų iki kiekvienų metų balandžio 20 d. pateiktus suvestinius duomenis;

Vilkų sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje tvirtina Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų pateiktas rekomendacijas.

VII. MEDŽIOKLĖS PRODUKCIJA IR JOS NAUDOJIMAS. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

43. Medžioklės produkcija priklauso medžioklės plotų naudotojams. Medžioklės plotų naudotojams taip pat priklauso medžioklės plotų vieneto teritorijoje rasti sužeisti, nugaišę, dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvę bei į teritorijas, kuriose medžioti draudžiama (išskyrus rezervatus), iš greta esančių medžioklės plotų vienetų atklydę ir čia rasti sužeisti ar nugaišę, žuvę medžiojamieji gyvūnai ir jų dalys. Neteisėtai sumedžioti ar įgyti, pasisavinti gyvūnai ar jų dalys medžioklės plotų naudotojams neperduodami ir realizuojami arba sunaikinami Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119), nustatyta tvarka.

44. Medžioklės plotų naudotojai, radę nugaišusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 2 valandas telefonu apie tai pranešti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai, vykdyti šių tarnybų nurodymus dėl tolesnio šių gyvūnų naudojimo ar sunaikinimo. Medžioklės plotų naudotojai, radę dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 2 valandas telefonu apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai. Kiti asmenys, radę nugaišusius, žuvusius ar sergančius medžiojamuosius gyvūnus, turi apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai arba medžioklės plotų naudotojams. Medžioklės plotų naudotojai per protingą laikotarpį turi atvykti į įvykio vietą, paimti ir sutvarkyti šiuos gyvūnus. Punktas netekęs galios.

45. Medžioklės trofėjais laikomos šios Lietuvoje medžiojamųjų gyvūnų dalys: stumbrų, briedžių, tauriųjų ir dėmėtųjų elnių, danielių, muflonų, stirninų ragai su kaukole ar jos dalimi, vilkų, lūšių, barsukų, lapių, mangutų kaukolės, šernų iltys, vilkų ir lūšių kailiai. Įvairios kritusių medžiojamųjų gyvūnų dalys, nežinomos kilmės (kai nežinomas medžiotojas arba sumedžiojimo data ar vieta), gaminiai iš medžiojamųjų gyvūnų dalių, taip pat numesti ragai nėra medžioklės trofėjai.

46. Medžiotojas, sumedžiojęs elninius žvėris, jų ragus, pasibaigus medžioklės sezonui, pristato į medžioklės trofėjų apžiūrą. Medžioklės trofėjų, pristatomų medžioklės trofėjų apžiūrai, paruošimo, jų pristatymo ir vertinimo reikalavimus nustato Medžioklės trofėjų apžiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 (Žin., 2002, Nr. 32-1221).

47. Medžioklės plotų naudotojas privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę. Sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Medžioklė leidžiama tik tuose medžioklės plotų vienetuose, kurių naudotojai yra gavę rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros aktą, liudijantį aikštelės tinkamumą naudoti.

Pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę raštu susitarę kartu gali naudoti ir keli medžioklės plotų naudotojai. Sudarius tokį susitarimą, reikalavimas įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę medžioklės plotų vienete netaikomas ir medžioti tokiame medžioklės plotų vienete yra leidžiama.

48. Atlikus Medžioklės taisyklių 24.14 punkte numatytą šernienos veterinarinę ekspertizę, medžioklės vadovas informuoja medžioklėje dalyvavusius medžiotojus apie šernienos tinkamumą maistui.

49. Medžioklės plotų naudotojai, parduodami medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra licencijuojamas, žvėrieną juridiniams ar fiziniams asmenims, privalo pateikti ir palikti juridiniams arba fiziniams asmenims licenciją šiam medžiojamajam gyvūnui sumedžioti. Punktas netekęs galios.

50. Medžiotojas, sumedžiojęs žieduotą ar kitaip pažymėtą paukštį arba žvėrį, privalo apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai, o ši reikiamą informaciją teikia Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Žiedavimo centrui.

51. Medžiotojas, sugavęs draudžiamą medžioti gyvūną, jeigu šis nesužeistas, turi jį paleisti. Jeigu toks gyvūnas žuvęs arba yra akivaizdu, kad dėl sužalojimų jis neišgyvens, medžiotojas sugavimo vietoje apie tai turi parašyti medžioklės lape ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nugabenti jį į atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrą, kuri, esant reikalui, šį gyvūną gabena į Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų. Medžiotojas, sumedžiojęs gyvūną 11.8 punkte nustatytu būdu ir įvykdęs šio punkto reikalavimus, administracinėn atsakomybėn netraukiamas.

52. Nelaisvėje medžiojamieji gyvūnai gali būti laikomi, naudojami ir į laisvę paleidžiami, aptvarai ir voljerai jiems laikyti steigiami tik laikantis Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių reikalavimų. Medžioklės taisyklių reikalavimai aptvaruose ir voljeruose laikomų medžiojamųjų gyvūnų naudojimui netaikomi, išskyrus reikalavimus dėl leidžiamų medžioklės įrankių ir priemonių naudojimo, saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus.

VIII. MEDŽIOKLĖ ŽUVININKYSTĖS TVENKINIŲ TERITORIJOSE, PRIE VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ IR JŲ BUFERINĖSE APSAUGOS ZONOSE, VALSTYBINIUOSE PARKUOSE IR BIOSFEROS REZERVATUOSE

53. Medžiojant medžioklės plotų vienetuose, sudarytuose žuvininkystės tvenkinių teritorijose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies reikalavimus (toliau šiame skyriuje – Žuvininkystės tvenkiniai), papildomai taikomi 54-55 punktų reikalavimai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į vietos sąlygas, greta esančias paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir kitus veiksnius, medžioklė Žuvininkystės tvenkiniuose gali būti draudžiama arba ribojama nustatant trumpesnius leidžiamus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, papildomai uždraudžiant tam tikrus medžioklės būdus, tam tikrų įrankių ar priemonių naudojimą ar nustatant kitus reikalavimus

54. Žuvininkystės tvenkiniuose leidžiama medžioti tik smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus:

54.1. bebrus ir ondatras – visus metus;

54.2. kitus smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus – Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nustatytais terminais.

55. Didieji kormoranai Žuvininkystės tvenkinių teritorijoje medžiojami vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 (Žin., 2010, Nr. 87-4617), nustatyta tvarka.

56. Medžioklė valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose gali būti vykdoma tik vadovaujantis šiais reikalavimais:

56.1. draudžiama medžioti elninius žvėris, vilkus, barsukus ir paukščius, išskyrus pilkąsias varnas ir kovus;

56.2. draudžiama medžioti varant;

56.3. leidžiama statyti medžioklės bokštelius ne arčiau kaip 300 metrų iki valstybinio gamtinio rezervato ribos; Punktas netekęs galios.

56.4. leidžiama sekti sužeistus medžiojamuosius gyvūnus tik iki gamtinio rezervato ribos;

56.5. draudžiama įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims, kitaip juos jaukinti ir vilioti, išskyrus pašarinius laukelius, įrengiamus šernų medžiojimui;

56.6. medžioklės plotų naudotojas prieš atvykdamas medžioti į valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zoną ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną privalo telefonu informuoti apie tai valstybinio gamtos rezervato direkciją;

56.7. Saugomų teritorijų tvarkymo planais gali būti nustatomi kiti medžioklės apribojimai, galiojantys valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose.

57. 300 m zonoje apie valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančius gamtinius rezervatus, taip pat valstybinius rezervatus, kai nenustatytos valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos, privaloma laikytis apribojimų, nustatytų Medžioklės taisyklių 56.4-56.5 punktuose.

Valstybinių parkų rekreacinėse zonose draudžiama medžioti nuo gegužės l d. iki spalio 1 d. Kitu laikotarpiu šiose zonose draudžiama medžioti varant.

IX. SU MEDŽIOKLE SUSIJUSI DRAUDŽIAMA VEIKLA

58. Draudžiama:

58.1. būti medžioklės plotuose neturintiems teisės medžioti vienam ar keliems asmenims su medžioklės įrankiais, medžioklės produkcija;

58.2. būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų;

58.3. medžioti svetimuose medžioklės plotuose, išskyrus atvejį, kai sužeistas medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal Medžioklės taisyklių 24.15 punkto reikalavimus;

58.4. medžioti teritorijose, kuriose medžioklė yra uždrausta, išskyrus atvejus, kai jose pagal Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 (Žin., 2002, Nr. 97-4309; 2009, Nr. 42-1626), reikalavimus medžiojamųjų gyvūnų gausa reguliuojama Medžioklės taisyklių nustatytais būdais, įrankiais ir priemonėmis arba kai sužeistas medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal Medžioklės taisyklių 24.15 punkto reikalavimus;

58.5. medžioti neturint žymos medžiotojo biliete apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 5 metus nuo teisės medžioti suteikimo, žymos apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą, įrašytos ne daugiau kaip prieš vienerius metus (ši žyma neprivaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos);

58.6. medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas;

58.7. perduoti fiziniam asmeniui priklausantį šaunamąjį ginklą kitam asmeniui (išskyrus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 13-467) 16 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus) arba medžioklės plotuose  – kitus medžioklės įrankius asmeniui, neturinčiam teisės medžioti;

58.8. medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau) ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų;

58.9. medžioti ne medžioklei skirtais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, medžioti medžiokliniu ginklu, neturint su savimi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, medžioti su nemedžioklinių veislių šunimis, taip pat su medžiokliniais šunimis, neturint su savimi šunų dokumentų, nurodytų Medžioklės taisyklių 16.5 punkte;

58.10. medžioti automatiniais ir pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, į kurių dėtuves telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu į jų dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinius), ir šaudyti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų ištisai dengtomis kulkomis;

58.11. šaudyti briedžius ir elnius visų dydžių šratais bei grankulkėmis;

58.12. visus kanopinius žvėris – lygiavamzdžių ginklų šoviniais, esant didesniam kaip 45 metrai atstumui;

58.13. šaudyti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos:

58.13.1. stirnas – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 1 000 džaulių;

58.13.2. danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 2 000 džaulių;

58.13.3. briedžius, elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 2 500 džaulių;

58.14. medžioti žvėris ir paukščius naudojant neatrankinius būdus, dėl kurių atitinkamų rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, medžioti žvėris ir paukščius, kurie pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus nepriskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus draudžiamu juos medžioti terminu arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė uždrausta arba pasibaigęs (neprasidėjęs) jų medžioklės sezonas, neturint Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo, arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti;

58.15. ragus numetusius elninių žvėrių patinus;

58.16. gaudyti medžiojamuosius gyvūnus gaudyklėmis, negalinčiomis užtikrinti, kad gyvūnas bus pagautas nesužeistas arba spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo arba negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties;

58.17. naudoti savišaudžius įrenginius;

58.18. medžioti paukščius tinklais ir spąstais, medžioti paukščius be medžioklinių šunų, išskyrus varninius paukščius;

58.19. naudoti medžioklėje nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudoti sužalotus gyvūnus;

58.20. dūmais, dujomis ar ugnimi varyti gyvūnus iš jų slėptuvių;

58.21. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus Medžioklės taisyklių 10.2.6 punkte numatytą atvejį);

58.22. akinti medžiojamuosius gyvūnus veidrodžiais ar kitomis priemonėmis;

58.23. šviesti iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais, nepriklausančiais transporto priemonių apšvietimo sistemai, arba prie transporto priemonių pritvirtintais nepriklausomai nuo transporto priemonės judėjimo krypties autonomiškai valdomais prožektoriais, turint transporto priemonėse šaunamuosius ginklus arba medžioklinius šunis;

58.24. medžiojant naudoti ar turėti medžioklės plotuose naktinius lazerinius taikiklius ir elektroninius optinius taikiklius, turinčius elektroninį vaizdo keitiklį;

58.25. viliojimui naudoti elektrinius, elektroninius ar magnetinius garso atkūrimo prietaisus;

58.26. naudoti medžioklėje elektrinius aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti;

58.27. medžioti iš oro transporto priemonių;

58.28. medžioti iš transporto priemonių, taip pat vaikyti, numušti medžiojamuosius gyvūnus transporto priemonėmis (šio punkto reikalavimai netaikomi transporto priemonėms keliuose susidūrus su medžiojamaisiais gyvūnais);

58.29. medžioti iš judančių vidaus vandens transporto priemonių, varomų elektriniu ar vidaus degimo varikliu;

58.30. gyvūnams gaudyti statyti kilpas, naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Medžioklės taisyklėse neleistini;

58.31. gaminti, laikyti, pirkti ir parduoti kilpas, skirtas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti;

58.32. ardyti medžiojamųjų gyvūnų urvus, namelius ir užtvankas, išskyrus atvejus, kai medžiojama su urviniais šunimis. Po medžioklės privaloma sutvarkyti iškastus urvus ir bebrų namelius (šio punkto reikalavimai netaikomi kai likviduojamos neperspektyvios bebravietės);

58.33. tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno;

58.34. rinkti paukščių kiaušinius arba ardyti jų lizdus;

58.35. medžioti gyvūnus, kurie gelbstisi nuo potvynio, gaisro ir kitų stichinių nelaimių, taip pat dar neskraidančius paukščių jauniklius;

58.36. pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar departamento rajono (miesto) agentūrai ir negavus atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ar departamento rajono (miesto) agentūros leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas paimamas apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas paimtas neteisėtai, o jį paėmęs asmuo privalo atlyginti žalą gamtai;

58.37. parduoti, siūlyti pirkti, pirkti ar supirkti medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė yra licencijuojama, ar jų žvėrieną ir kitas dalis, neturint nustatyta tvarka užpildytų licencijų, patvirtinančių teisėtą šių gyvūnų sumedžiojimą, arba kitų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų; Punktas netekęs galios.

58.38. supirkti medžiojamuosius gyvūnus, kuriuos draudžiama medžioti ilgiau kaip tris paskutinius medžioklės sezonus; Punktas netekęs galios.

58.39. gadinti ir naikinti bokštelius, ėdžias, kitus biotechninius įrenginius ir priemones, pasisavinti laukiniams gyvūnams skirtus pašarus;

58.40. medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus, išskyrus tauriųjų elnių antramečius patinus, varant, su šunimis, grandine, katilu;

58.41. paimti suaugusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų jauniklius ir laikyti nelaisvėje kitais tikslais ir sąlygomis, negu numatyta Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001 Nr. 110-3988);

58.42. sumedžioti gyvūnų, kurių medžiojimui būtinos licencijos, daugiau negu turima licencijų šiems gyvūnams sumedžioti;

58.43. nesusitarus su žemės sklypų savininkais ar valdytojais, vykdyti jų žemėje biotechnines priemones, statyti ir eksploatuoti medžioklės įrenginius, įrengti aptvarus medžiojamiesiems gyvūnams laikyti.

X. SAUGAUS ELGESIO MEDŽIOKLĖS METU REIKALAVIMAI

59. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (Žin., 2002, Nr. 13-467).

60. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine – pradėjus medžioti. Jeigu einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais kitais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių.

61. Prieš užtaisant medžioklinį ginklą įsitikinama, kad jo vamzdžiai neužsikimšę.

62. Medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas tik perlaužus (jei yra techninės galimybės).

63. Ne medžioklės metu medžioklinis ginklas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimti, mušamasis mechanizmas nuleistas ir, jeigu yra techninių galimybių, šautuvas turi būti išnarstytas.

64. Medžioklinis ginklas prišaudomas šaudykloje ar kitoje tam skirtoje vietoje, įsitikinus, kad nėra pavojaus žmonėms ar gyvūnams. Jei ginklas prišaudomas medžioklės plotuose, būtina užpildyti šių medžioklės plotų naudotojo išduotą medžioklės lapą.

65. Šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams.

66. Įtartino (silpno ar užsitęsusio) šūvio atveju būtina patikrinti ginklo vamzdį, ar nėra likusių kamščių.

67. Parkritus su medžiokliniu ginklu, būtina tuojau pat patikrinti, ar neužsikimšo ginklo vamzdžiai. Jeigu medžioklinis ginklas buvo užtaisytas, prieš tikrinant būtina išimti šovinius.

68. Jeigu paspaudus nuleistuką medžioklinis ginklas neiššauna, jį atidaryti leidžiama ne anksčiau kaip po 10 sekundžių.

69. Draudžiama per jėgą stumti šovinį į lizdą, įstrigusį šovinį būtina atsargiai išimti. Kai šovinio išimti nepavyksta, įspėjus aplinkinius, šaunama į viršų.

70. Medžioti iš bokštelių leidžiama tik tada, kai jų kopėčios, grindys, sėdynės ir kitos dalys yra tvirtos. Šaudant iš bokštelio turi būti gerai matomas šaudymo sektorius ir taikinys. Medžiotojas privalo žinoti, kur ir kokiu atstumu išdėstyti kiti bokšteliai, įvertinti, ar paleistas šūvis nebus pavojingas. Prieš išlipant iš bokštelio, būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių ir užmegzti kontaktą su medžiotojais, esančiais gretimuose bokšteliuose.

71. Kai medžiojama varant ir kitais medžioklės būdais, kai medžioja daugiau negu vienas medžiotojas:

71.1. kiekvienas medžiotojas turi atsistoti į medžioklės vadovo jam nurodytą vietą medžiotojų linijoje. Pasitraukti iš vietos leidžiama iki 5 metrų į kairę ar į dešinę tik išilgai medžiotojų linijos;

71.2. draudžiama pasitraukti iš medžioklės vadovo nurodytos vietos, kol nepasibaigė varymas. Varymo pabaigos ženklus prieš medžioklę arba prieš kiekvieną varymą privalo nustatyti ir visiems medžioklės dalyviams paskelbti medžioklės vadovas;

71.3. leidžiama šauti į medžiojamąjį gyvūną, pasirodžiusį iki varymo pradžios. Šaunama tik įsitikinus, kad visi greta esantys medžiotojai yra savo šaudymo vietose, o nueinantys medžiotojai – gerai matomi ir yra saugūs. Draudžiama į medžiojamuosius gyvūnus šaudyti pasibaigus varymui, išskyrus atvejį, kai pribaigiamas rastas sužeistas gyvūnas;

71.4. laukti pasirodančių medžiojamųjų gyvūnų medžiotojų linijoje leidžiama stovint arba sėdint, o šaudyti – tik stovint, išskyrus atvejį, kai šaunama iš medžioklės bokštelio, kurio kraštai, skirti ginklui atremti, yra ne žemiau nuo žemės paviršiaus kaip žmogaus ūgis;

71.5. kai medžiojama grandine, medžiotojai privalo gerai matyti greta esančius medžiotojus ir išlaikyti grandinę kuo tiesesnę, o šauti leidžiama ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu grandinės atžvilgiu;

71.6. pagrindinėje medžiotojų linijoje stovintis medžiotojas turi teisę šauti ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos (Medžioklės taisyklių 2 priedas). Jeigu medžiotojai statomi medžiotojų linijos flanguose, pirmasis medžiotojas linijoje ir pirmasis flange turi stovėti ne arčiau kaip 50 metrų nuo pagrindinės ir flanginės linijų susikirtimo vietos, o pagrindinės linijos galuose stovintys medžiotojai gali šaudyti tik tiesiai prieš save (lygiagrečiai su flangine linija, jeigu kampas tarp pagrindinės linijos ir flango nėra status) ir į priešingą pusę nuo gretimo flango, taip pat už medžiotojų linijos, laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės. Medžiotojai, stovintys dešiniajame flange, gali šaudyti tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešinę nuo jos, o stovintieji kairiajame flange – tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į kairę nuo jos. Abiejuose flanguose stovintys medžiotojai gali šaudyti ir už flangų linijos. Jeigu flangų linijoje stovi daugiau kaip vienas medžiotojas, jie gali šaudyti tik laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės (Medžioklės taisyklių 3 priedas);

71.7. šauti į varovų pusėje esantį žvėrį ar paukštį leidžiama tik įsitikinus, kad šūvis bus nepavojingas varovams. Kiekvienu atveju į varovų pusę leidžiama šauti tik taip, kad kulka ar šratai įsmigtų į žemę gerai matomoje vietoje ir nekeltų pavojaus varovams;

71.8. ieškoti sužeisto medžiojamojo gyvūno leidžiama tik gavus medžioklės vadovo leidimą ir pranešus apie tai kitiems medžiotojams. Sužeisto medžiojamojo gyvūno ieškantys medžiotojai privalo žinoti, kur yra kiti medžioklėje dalyvaujantys asmenys, o prieš šūviu pribaigiant sužeistą gyvūną, būtina įsitikinti, kad prie šio gyvūno nesiartina kiti asmenys;

71.9. draudžiama varantiems medžiojamuosius gyvūnus medžiotojams neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris ir paukščius;

71.10. prie vingiuotų kelių ar miške be kvartalinių linijų medžioklės vadovas privalo sustatyti medžiotojus kuo tiesesne linija, kad greta stovintieji matytų arba žinotų, kur stovi kiti medžiotojai, o statomiems į šaudymo vietas medžiotojams būtina nurodyti galimas šaudymo kryptis. Medžiotojas turi užtikrinti, kad jo šūvis nepavojingas kitiems;

71.11. varovai privalo griežtai vykdyti medžioklės vadovo ir varovų vadovo nurodymus;

71.12. artėjant prie vietos, kur yra tykojantis medžiotojas, arba įtariant, kad jis gali ten būti, privalu įvairiais įmanomais būdais signalizuoti apie savo artėjimą;

71.13. medžiojant varant, grandine ar katilu ir sėlinant medžiotojai privalo ryšėti ryškios (oranžinės, raudonos, geltonos) spalvos juostas ant kepurių arba dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos, raudonos) spalvos kepures arba liemenes.

72. Draudžiama:

72.1. spragsėti medžioklinio ginklo nuleistukais; Punktas netekęs galios.

72.2. naudoti lygiavamzdžių medžioklinių ginklų apvaliąsias kulkas ir didesnius kaip 9 milimetrų skersmens šratus, kai medžiojama varant arba sėlinant;

72.3. neįsitikinus, kad medžioklinis ginklas neužtaisytas perduoti jį kitam medžiotojui ar jį imti iš kito medžiotojo, sunarstyto medžioklinio ginklo vamzdžius atgręžti į žmogų ar gyvūną (laukiant medžiojamųjų gyvūnų, medžioklinio ginklo vamzdžiai turi būti nukreipti į viršų arba žemyn, o medžioklės bokštelyje – tik į viršų);

72.4. šaudyti šoviniais, užtaisytais didesne parako norma už nurodytąją instrukcijoje, maišyti įvairių rūšių paraką, kamščiams naudoti degiąsias medžiagas;

72.5. remtis medžiokliniu ginklu einant per kliūtis, dėti rankas ant medžioklinio ginklo vamzdžio angos, ieškant laimikio, medžioklinio ginklo vamzdžiu ar buože sklaidyti šakas, krūmokšnius ar žolę;

72.6. smogti medžioklinio ginklo buože ar vamzdžiais pribaigiant sužeistą žvėrį ar paukštį, traukti juos medžiokliniu ginklu iš vandens;

72.7. taikytis medžiotojų link išilgai jų stovėjimo linijos ir visais kitais atvejais į žmones, gyvulius, nemedžiojamus gyvūnus, pastatus, transporto priemones;

72.8. šaudyti, kai dėl rūko, pūgos, gausaus sniego ar lietaus, prietemos, akinančios saulės ir kitų veiksnių taikinys yra neaiškus ar nematyti, kas yra už taikinio pavojingu šūvio atstumu;

72.9. šaudyti į neatpažintą taikinį ar vietą, kurioje girdėti šlamesys;

72.10. šaudyti iš graižtvinio medžioklinio ginklo virš horizonto linijos ir kitais atvejais, kai negalima nustatyti, kur lėks kulka;

72.11. šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja;

72.12. šauti išsyk iš kelių vamzdžių;

72.13. grandine medžioti miške ir krūmuose, taip pat kai neįmanoma išlaikyti tiesios grandinės ir užtikrinti šūvio saugumo;

72.14. medžiojant katilu, šaudyti į katilo vidų, kai šūvis kelia grėsmę medžiotojų saugumui;

72.15. medžioti iš valties, kurioje nėra gelbėjimosi priemonių;

72.16. šaudyti iš valties joje stovint ar irkluotojo kryptimi;

72.17. šaudyti iš irklinės valties dviem medžiotojams, išskyrus atvejį, kai, išmetus iš valties du inkarus, iš jos medžioja du nusisukę vienas nuo kito medžiotojai;

72.18. šaudyti į plaukiojančius paukščius, išskyrus laukius, antis (tik medžiojant 11.2 punkte nurodytu būdu) ir nukritusius į vandenį sužeistus paukščius. Šaudamas į medžiojamąjį gyvūną, esantį vandens paviršiuje, medžiotojas turi užtikrinti, kad nuo vandens paviršiaus atšokę šratai nebus kam nors pavojingi;

72.19. šauti į vandens telkinio pakrantės pusę ar išilgai jos į paukščius, skrendančius žmogaus ūgio aukštyje;

72.20. lipti į valtį ar iš jos su užtaisytu medžiokliniu ginklu.

XI. MEDŽIOKLĖS TAISYKLIŲ VYKDYMO KONTROLĖ

73. Medžioklės taisyklių reikalavimų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir policijos pareigūnai.

74. Šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai:

74.1. medžioja asmenys, neturintys teisės medžioti, arba medžiojama neturint galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, jei medžiojama su šaunamuoju ginklu;

74.2. neteisėtai medžiojama teritorijose, kuriose medžioti draudžiama;

74.3. neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvūną, kuriam sumedžioti reikia licencijos, ši licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu;

74.4. medžiojami žvėrys ir paukščiai, kurie nepriskirti medžiojamiesiems, arba medžiojami gyvūnai uždraustu juos medžioti laiku, medžiojami gyvūnai, kurių medžiojimas yra licencijuojamas, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti arba medžiojami gyvūnai, kuriems nenustatytas leistinas jų medžiojimo terminas, neturint Medžioklės taisyklių 4 punkte nurodyto leidimo juos medžioti;

74.5. medžiojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais būdais, priemonėmis ar įrankiais;

74.6. medžioja neblaivūs asmenys (0,4 promilės ir daugiau) ar apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

75. Medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimu privalo leistis būti tikrinami neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būsenai nustatyti. Asmuo, atsisakęs ar vengiantis pasitikrinti blaivumą ar apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būseną, laikomas neblaiviu ar apsvaigusiu nuo psichotropinių medžiagų.

76. Asmenys, pažeidę Medžioklės taisykles, traukiami administracinėn, civilinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

________________________

Medžioklės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teritorijoje taisyklių 1 priedas

Me­džiok­lės plo­tų vie­ne­to pavadinimas: ____________________            Me­džiok­lės plo­tų vie­ne­to nau­do­to­jas: _____________________

Me­džiok­lės plo­tų vie­ne­tas yra ___________ ra­jo­ne (savivaldybėje), ______________________ miš­kų urė­di­jos (na­cio­na­li­nio par­ko),

_________________ gi­rinin­ki­jos,  ________________ miš­ke, kvar­ta­luo­se Nr. ____________,___________ ha miš­kų ir (ar­ba)

_________________  se­niū­ni­jo­je  _______________ ha lau­kų

PRAŠYMAS

dėl me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų su­me­džio­ji­mo li­mi­tų nu­sta­ty­mo

Paaiškinimas:

– grafa nepildoma

Pra­šy­mą-pa­siū­ly­mą pa­tei­kė

____________________________________________________________

(pa­rei­gos, var­do rai­dė, pa­var­dė, pa­ra­šas)

Ra­jo­no me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų su­me­džio­ji­mo li­mi­tų nu­sta­ty­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas

____________________________________________________________

(pa­rei­gos, var­do rai­dė, pa­var­dė, pa­ra­šas)

Nariai:   ___________________________________________________

Medžioklės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teritorijoje taisyklių 2 priedas

Medžioklės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teritorijoje taisyklių 3 priedas

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

 GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146
Vilnius

(Žin., 2002, Nr. 13-467; 2003, Nr. 38-1684, Nr. 101-4538; 2004, Nr. 32-1011;

2005, Nr. 67-2397; 2007, Nr. 135-5452; 2010, Nr. 13-614)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir jį išdėstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS  GINKLŲ IR  ŠAUDMENŲ

  KONTROLĖS  ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.

2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.

3. Šio įstatymo nuostatos netaikomos:

1) branduoliniams, cheminiams, biologiniams ar kitokiems masinio naikinimo ginklams;

2) daiktams ir įrenginiams, kurių konstrukcija ar įranga nėra skirta naudoti juos kaip ginklus, bet jie gali būti naudojami kaip ginklai;

3) ginklams, kurių sviedinio kinetinė energija yra iki 2,5 J;

4) startiniams įtaisams;

5) sportui skirtiems lankams ir jų strėlėms;

6) karinei technikai ir jos įrangai;

7) pirotechnikos priemonėms ir jų paleidimo įtaisams;

8 ) civilinėje apyvartoje naudojamiems sprogmenims;

9) sprogstamosioms medžiagoms.

4. Daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija.

5. Specialaus statuso subjektų veiklai, susijusiai su ginklų apyvarta, galioja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

6. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai ir kuriuo, vieną kartą nuspaudus nuleistuką, galima iššauti daugiau kaip vieną kartą.

2. Civilinė ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta, kurią vykdo fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus specialaus statuso subjektus.

3. Dujinis ginklas – nešaunamasis ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos ar jų užtaisas. Dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami šaunamiesiems ginklams.

4. Ekspansyvioji kulka – kulka su susilpnintu smaigaliu, kuri skverbdamasi į kliūtį staiga deformuojasi.

5. Elektros šoko įtaisas – nešaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas tiesiogiai prisilietus ar per atstumą paveikti taikinį elektros srove.

6. Europos fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas.

7. Europos juridinis asmuo – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo.

8. Europos šaunamojo ginklo leidimas – dokumentas, patvirtinantis šaunamojo ginklo priklausymą asmeniui ir suteikiantis teisę šį ginklą bei jam skirtus šaudmenis įvežti į Europos Sąjungos valstybes nares.

9. Ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti.

10. Ginklininkas – fizinis asmuo, atsakingas už subjekto, kuris verčiasi šiame įstatyme nustatyta licencijuojama veikla, ar jo padalinio ginklų, šaudmenų gabenimą, priėmimą, laikymą, išdavimą, apskaitą.

11. Ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens būste ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose, turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas.

12. Ginklo ir šaudmenų gabenimas – ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio).

13. Ginklo ir šaudmenų nešiojimasis – ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.

14. Ginklo ir šaudmenų perdirbimas – ginklo, šaudmenų kokybinių savybių pakeitimas.

15. Ginklo naudotojas – fizinis asmuo, kuris turi teisę nešiotis ar laikyti tam tikros kategorijos ginklą ir kuriam ginklo savininkas suteikia teisę naudotis jo ginklu.

16. Ginklo priedėlis – duslintuvas, lazerinis, optinis ir naktinis taikikliai.

17. Ginklo, šaudmenų turėjimas – ginklo, šaudmenų laikymas, nešiojimasis, saugojimas, naudojimas.

18. Ginklo taisymas – ginklo defektų pašalinimas.

19. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų gamyba, taisymas, pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimasis, naudojimas, paėmimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas (išvežimas iš Lietuvos Respublikos), importas (įvežimas į Lietuvos Respubliką), taip pat kiti šio įstatymo reglamentuojami veiksmai.

20. Ginklų, jų pagrindinių dalių, priedėlių ir šaudmenų gamyba – ginklų, jų pagrindinių dalių, priedėlių ir šaudmenų gaminimas, jų dalių surinkimas į visumą.

21. Ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacija – šiame įstatyme nustatytas ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų priskyrimas pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys.

22. Ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija – ginklų, šaudmenų, jų dalių, turinčių istorinę, kultūrinę, kriminalistinę ar kitokią pažintinę vertę, rinkinys.

23. Ilgasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm.

24. Imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio ar be kamščio) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti.

25. Išankstinis sutikimas dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo – dokumentas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad neprieštarauja dėl dokumente nurodytų ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo į šios valstybės teritoriją.

26. Karinės technikos įranga – įrankiai, prietaisai, įtaisai karinės technikos veikimui ir jos sėkmingam naudojimui užtikrinti.

27. Karinė technika – technikos priemonės kariniam naudojimui.

28. Kontroliuojantysis asmuo – fizinis asmuo, kuris būdamas juridinio asmens akcininkas (pajininkas, narys) pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių, administracijos vadovus arba faktiškai kontroliuoja juridinio asmens priimamus sprendimus.

29. Leidimas įsigyti ginklus, šaudmenis – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo gali įsigyti leidime įrašytus ginklus ir (ar) šaudmenis.

30. Leidimas laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus.

31. Leidimas nešiotis ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus.

32. Leidimas vežti ginklus, šaudmenis, jų dalis – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vežti ginklus, šaudmenis, jų dalis iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.

33. Licencija – valstybės institucijos išduotas oficialus dokumentas, suteikiantis teisę verstis licencijoje nurodyta veikla, laikantis nustatytų sąlygų.

34. Naktinis taikiklis – tvirtinamas prie ginklo ir skirtas ginklui nutaikyti į taikinį prietaisas, kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys.

35. Nešaunamasis ginklas – ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos. Nešaunamiesiems ginklams priskiriami ir visiškai netinkami naudoti ginklai bei svoriniai-gabaritiniai ginklų maketai.

36. Pertaisomas šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio ranka atliekamu veiksmu užtaisomas šaunamuoju mechanizmu iš dėtuvės ar būgnelio.

37. Pneumatinis ginklas – nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kulkos ar kitokio sviedinio kryptingas judėjimas atsiranda dėl suspausto oro ar kitų dujų jėgos.

38. Profesinė veikla – fizinio ar juridinio asmens veikla, už kurią šis asmuo gauna pajamų ir kuriai vykdyti įstatymų nustatyta tvarka reikia nešiotis (naudoti) ginklus.

39. Pusiau automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu negalima iššauti daugiau kaip vieną kartą.

40. Senovinis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio modelis sukurtas iki 1870 metų.

41. Signalinis ginklas – šaunamasis ginklas, skirtas garso, šviesos signalui sukurti signaliniu pirotechnikos įtaisu ar signaliniais šaudmenimis.

42. Specialaus statuso subjektai – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, vidaus reikalų statutinės įstaigos, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas), Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikos muitinė.

43. Sviedinys – šaudmens dalis (kulka, šratai, artilerijos sviedinys ar kt.), strėlė, skirti taikiniui paveikti.

44. Svorinis-gabaritinis ginklo maketas – nešaunamasis ginklas, pagamintas naudojant šaunamojo ginklo dalis ar jų pusgaminius (pagrindines šaunamojo ginklo dalis, tik netinkamas naudoti pagal paskirtį), savo išvaizda, matmenimis ir svoriu nesiskiriantis nuo to modelio šaunamojo ginklo.

45. Šaltasis ginklas – nešaunamasis ginklas, kuriuo, naudojantis raumenų jėga, per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai.

46. Šaudykla – vietovė, pritaikyta saugiai šaudyti.

47. Šaudmens dalis – sviedinys, užtaisas, kapsulė, kapsulinė tūtelė, tūtelė.

48. Šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų.

49. Šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.

50. Šaunamojo ginklo dalis – bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis)priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims.

51. Šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio.

52. Templinis ginklas – nešaunamasis ginklas, kurio sviediniui, naudojantis raumenų jėga ar mechaniniais įrenginiais, energiją suteikia tamprus elementas.

53. Tiras – statinys, specialiai įrengtas saugiai šaudyti.

54. Trečiosios šalies gyventojas – fizinis asmuo, kuris nėra Europos fizinis asmuo.

55. Trumpasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ne ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis neviršija 60 cm.

56. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.

57. Vienašūvis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas su vienu ar keliais vamzdžiais be šovinių dėtuvės, kurį prieš kiekvieną šūvį reikia užtaisyti ranka šovinį įdedant į šovinio lizdą ar į užtaisymo mechanizmą.

58. Visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

ANTRASIS SKIRSNIS

GINKLŲ, ginklų priedėlių IR ŠAUDMENŲ klasifikacija

3 straipsnis. A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys

A kategorijai priskiriami:

1) karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai;

2) automatiniai šaunamieji ginklai;

3) ginklai, užmaskuoti kaip kiti daiktai;

4) šaudmenys su šarvamušiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių šaudmenų sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;

5) pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius ir kulkas medžioklei ar sportui naudoja turintys tam teisę asmenys;

6) duslintuvai, naktiniai taikikliai;

7) visų kalibrų patrankos, haubicos, mortyros, minosvaidžiai;

8 ) granatos ir granatsvaidžiai, tarp jų ir ašarinės granatos bei jų paleidimo įtaisai;

9) visų rūšių bombos, torpedos, minos, jų užtaisyti ir neužtaisyti sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;

10) liepsnosvaidžiai ir visi padegamieji sviediniai;

11) ginklai, kurių lazerio spindulys naudojamas karo tikslams ar taikiniui sunaikinti;

12) ginklai, skirti taikiniui chemiškai sunaikinti;

13) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga viršija 1 200 N;

14) šaunamieji ginklai, kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos išardytus ar jie pakeičiami taip, kad tampa lengvai paslepiami;

15) ginklai, kuriuose kaip taikinį naikinanti ar kitaip jį žalojanti priemonė naudojamas radioaktyvusis, elektromagnetinis, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis, pavojingos gyvybei dujos ar kitokios pavojingos sveikatai ar gyvybei medžiagos arba energija;

16) šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams;

17) snaiperiniai šaunamieji ginklai, skirti kariniam naudojimui.

4 straipsnis. B kategorijos ginklai

B kategorijai priskiriami:

1) pusiau automatiniai arba pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai;

2) vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, šaudantys centrinio įskėlimo šoviniais;

3) vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, kurių visas ilgis yra mažesnis kaip
28 cm, šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais;

4) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa daugiau kaip trys šoviniai;

5) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa ne daugiau kaip trys šoviniai, jeigu jų dėtuvė nuimama arba ginklo konstrukcija negarantuoja, kad su paprastais įrankiais jo negalima perdirbti į ginklą, kurio dėtuvėje ir šovinio lizde kartu tilptų daugiau kaip trys šoviniai;

6) pertaisomi arba pusiau automatiniai ilgieji lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai ne ilgesniais kaip 60 cm vamzdžiais;

7) pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, neskirti kariniam naudojimui, panašūs į karinius ginklus su automatiniais mechanizmais;

8 ) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1 200 N.

5 straipsnis. C kategorijos ginklai

C kategorijai priskiriami:

1) pertaisomi ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus pertaisomus ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus ne ilgesniais kaip 60 cm vamzdžiais;

2) ilgieji vienašūviai graižtviniai ir lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai;

3) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4–7 punktuose išvardytus ginklus;

4) vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 28 cm, šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais;

5) pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J;

6) dujiniai pistoletai (revolveriai);

7) senoviniai ginklai;

8 ) šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J.

6 straipsnis. D kategorijos ginklai

D kategorijai priskiriami:

1) signaliniai šautuvai, pistoletai (revolveriai);

2) pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J;

3) dujiniai aerozoliniai įrenginiai, įtaisai;

4) šaltieji ginklai, nepriskirti draudžiamiesiems ginklams;

5) elektros šoko įtaisai savigynai;

6) visiškai netinkami naudoti ginklai;  

7) prietaisai ar daiktai, sukonstruoti kaip svoriniai-gabaritiniai ginklų maketai.

TREČIASIS SKIRSNIS

DraudžIami GINKLai, GINKLŲ PRIEDĖLIAI IR ŠAUDMENys

7 straipsnis. Draudžiami ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys

1. Lietuvos Respublikoje draudžiami visi ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, kuriuos draudžia Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

2. Lietuvos Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų graižtviniai ir lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai, neturintys identifikacinių numerių. Tokius ginklus gali turėti tik kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat šio įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka perdirbtus ginklus – juos kolekcionuojantys asmenys.

3. Civilinėje apyvartoje draudžiami:

1) A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos;

2) bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai;

3) dujiniai ginklai su nuodingosiomis medžiagomis, šaunamųjų ginklų šaudmenys su nuodingosiomis medžiagomis;

4) begarsiai šoviniai;

5) šoviniai, kurių kulkos yra su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo apvalkalu;

6) lazeriniai taikikliai, išskyrus sportui naudojamus lazerinius taikiklius;

7) kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai;

8 ) elektros šoko įtaisai su iššaunamosiomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštosios įtampos elektros energijos šaltiniu.

4. Civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm;

2) geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio;

3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių.

5. Sprendimą dėl daiktų, skleidžiančių radioaktyvųjį, elektromagnetinį, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimą, pavojingą biologinį poveikį, pavojingas gyvybei dujas ar kitokias pavojingas sveikatai ar gyvybei medžiagas arba energiją, pripažinimo ginklais, nurodytais šio įstatymo 3 straipsnio 15 punkte, priima ekspertų komisija, nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Ginklų registras ir Ginklų APSKAITA

8 straipsnis. Ginklų registras

1. Visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre.

2. Ginklų registras yra valstybės registras. Ginklų registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga yra Ginklų fondas. Ginklų registro tvarkymo įstaigą (įstaigas) skiria Vyriausybė.

9 straipsnis. Ginklų apskaita

1. Specialaus statuso subjektai privalo tvarkyti savo ginklų apskaitą. Šie subjektai A, B, C kategorijų ginklų duomenis Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka privalo teikti Ginklų registrui.

2. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą tvarko policijos įstaigos. Duomenis apie civilinėje apyvartoje esančius A, B, C kategorijų ginklus, jų savininkus ir valdytojus Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka Ginklų registrui teikia vidaus reikalų ministro įgaliota įstaiga.

PENKTASIS SKIRSNIS

GINKLų IR ŠAUDMENų įSIgijimas IR TURĖJIMAS

10 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nuosavybės teisės subjektai

Ginklų ir šaudmenų nuosavybės teisės subjektais gali būti valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys.

 

11 straipsnis. Subjektų teisė gaminti, perdirbti, nuomoti, taisyti, įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis ar eksploatuoti tirus, šaudyklas

1. Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:

1) medžioklei;

2) sportui;

3) savigynai;

4) profesinei veiklai;

5) kolekcijoms sudaryti;

6) mokymui;

7) moksliniam tyrimui;

8 ) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.

2. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:

1) profesinei veiklai;

2) mokymui;

3) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.

3. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys turi teisę įsigyti šaudmenų ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti.

4. Europos juridinio asmens, kuris nori gaminti, perdirbti, nuomoti, taisyti, įsigyti ir turėti ginklų, šaudmenų ar eksploatuoti tirus, šaudyklas, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su ginklų, šaudmenų apyvarta, taip pat ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai. Šioje dalyje nurodyto Europos juridinio asmens administracijos vadovu ar kontroliuojančiuoju asmeniu negali būti asmuo, kuriam taikomi šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai.

5. Draudžiama įsigyti ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš subjektų, kurie neturi teisės verstis ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekyba ar ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekybos tarpininko veikla.

 

12 straipsnis. Bendrieji leidimų išdavimo reikalavimai

1. Leidimus įsigyti A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos.

2. Leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus išduodami:

1) asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus;

2) Europos fiziniams ir Europos juridiniams asmenims, gavusiems šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nurodytos veiklos licencijas ir turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus;

3) Europos fiziniams ir Europos juridiniams asmenims, vykdantiems profesinę veiklą ir turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus.

3. Patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai, atlieka policijos įstaigos, gavusios prašymą įsigyti ginklus. Patikrinimai atliekami ir sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

4. Gavusi prašymą įsigyti ginklus, policijos įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas gautas. Patvirtinime taip pat nurodoma šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas leidimui išduoti, sprendimo apskundimo tvarka bei terminai ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.

5. Asmenims, kurie turi galiojančius leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus, leidimus įsigyti naujus ginklus policijos įstaigos išduoda ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Tokiais atvejais patikrinimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, neatliekami.

6. Atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti leidimą įsigyti ginklą turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apskųsti teismui.

7. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.

8. Leidimas įsigyti ginklą galioja 6 mėnesius nuo leidimo įsigyti ginklą išdavimo dienos. Neįsigijus ginklo per 6 mėnesius, dėl kito leidimo įsigyti ginklą gavimo galima kreiptis bendra tvarka į policijos įstaigą.

9. Leidimai įsigyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų.

10. Leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įsigyti ginklai turi būti įregistruojami Ginklų registre ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo įsigijimo dienos. Įregistravus ginklus, išduodamas leidimas nešiotis ginklus arba leidimas laikyti ginklus. Fiziniams asmenims gali būti išduodamas tik vienas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Jame nurodoma, kokius ginklus asmuo gali laikyti, kokius – nešiotis. Dėl šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų ginklų gali būti išduodamas vienas bendras neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Šiame leidime ginklų duomenys neįrašomi.

11. Tvarką, reglamentuojančią A, B, C kategorijų ginklų įsigijimą, registravimą, perregistravimą trečiųjų šalių gyventojams, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

12. Leidimas įsigyti A, B, C kategorijų ginklus nepaprastosios ir karo padėties metu, kitais šio įstatymo nustatytais atvejais neišduodamas.

13 straipsnis. Tam tikrų kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ir turėjimo reikalavimai

1. Veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, A kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas.

2. Medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą.

3. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 16 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai – šaudymo sporto organizacijų nariai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą.

4. Savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Savigynai šio įstatymo 5 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodytus ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą.

5. Savigynai B ir C kategorijų ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.

6. Profesinei veiklai B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą. Nešiotis šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali ne jaunesni kaip 21 metų Europos fiziniai asmenys, Europos juridinių asmenų darbuotojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Automatinius šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, gavęs leidimą, turi teisę įsigyti ir turėti Lietuvos bankas, šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali nešiotis Lietuvos banko darbuotojai – ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.

7. Kolekcijoms sudaryti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą, ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą. A kategorijos ginklus, šaudmenis kolekcijoms sudaryti gali įsigyti institucijos, turinčios teisę įsigyti veikiančius A kategorijos ginklus. Valstybiniai muziejai, gavę leidimą, gali įsigyti visų kategorijų ginklus, šaudmenis ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų privalo perdirbti juos taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį. Ginklų perdirbimu į netinkamus naudoti pagal paskirtį laikomas toks ginklų perdirbimas, kai juos atkurti galima tik pakeičiant reikiamas dalis naujomis dalimis.

8. Moksliniam tyrimui, savo pagamintų ginklų, jų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių išbandymui A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą.

9. D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir galiojantį šios organizacijos nario pažymėjimą. Šie ginklai neregistruojami.

10. Lazerinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui.

11. Mokymui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą.

12. Visų kategorijų šaunamuosius ginklus, gavę leidimą, gali įsigyti ir turėti teatrai ir kiti juridiniai asmenys, kurie verčiasi teatralizuotų vaidinimų kūrimu ar filmų gamyba arba televizijos laidų kūrimu. Jie privalo per 30 kalendorinių dienų nuo įsigijimo perdirbti šaunamuosius ginklus taip, kad jais būtų galima šaudyti tik imitaciniais šaudmenimis. Perdirbtus šaunamuosius ginklus galima naudoti tik vaidinimo ar filmavimo vietose. Ginklų perdirbimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

14 straipsnis. Tam tikrų asmenų teisė įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis

1. Akredituotas ir reziduojantis užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių diplomatinis, administracinis techninis ir aptarnaujantysis personalas, jų šeimos nariai, taip pat kiti asmenys, kuriems atitinkamas privilegijas suteikia tarptautiniai susitarimai, Lietuvos Respublikoje gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:

1) medžioklei;

2) sportui;

3) savigynai;

4) kolekcijoms sudaryti;

5) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ir tarptautiniams susitarimams.

2. Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykę ne jaunesni kaip 21 metų trečiųjų šalių gyventojai, taip pat Europos fiziniai asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, įsipareigoję, kad įsigyti ginklai ir (ar) šaudmenys iš Lietuvos Respublikos bus išvežti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo, turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikoje B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis.

3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, norintys Lietuvos Respublikoje įsigyti B, C kategorijų ginklų ir (ar) šaudmenų, privalo pateikti valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje nuolat gyvena, kompetentingos institucijos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų ir (ar) šaudmenų įvežimo arba kitą dokumentą, patvirtinantį teisę įvežti ginklą, šaudmenis į užsienio valstybę, ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą.

4. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 2 dalyje, įsigyjantiems ginklą, šaudmenis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, išskyrus 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

 

15 straipsnis. Ginklų įsigijimo reikalavimai tam tikriems asmenims

1. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, ginklus ir šaudmenis Lietuvos Respublikoje įsigyja, juos laiko, įveža į Lietuvos Respubliką, išveža iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Jeigu planuojama ginklus, kurie Lietuvos Respublikoje įsigyjami turint leidimus, laikyti ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, šie ginklai turi būti įregistruoti policijos įstaigoje ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo dienos.

16 straipsnis. Ginklo ir šaudmenų naudotojas

1. Fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik nustatyta tvarka gavęs leidimą.

2. Fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą:

1) medžioklės metu;

2) sportinių varžybų ir pratybų metu;

3) mokymų metu.

3. Juridinis asmuo jam priklausančius B ar C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali perleisti nuolat naudoti juridinio asmens darbuotojui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą.

4. Juridinis ar fizinis asmuo jam priklausančius B ar C kategorijų ginklus, jų šaudmenis turi teisę šaudymo varžybų, pratybų, mokymų metu laikinai perleisti naudoti fiziniams asmenims, prižiūrint treneriui ar kitam atsakingam už saugų šaudymą asmeniui.

 

17 straipsnis. Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai

1. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo:

1) jaunesnis, negu šio įstatymo nustatyto amžiaus;

2) nesantis nepriekaištingos reputacijos;

3) sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;

4) įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo;

5) nenurodęs gyvenamosios vietos;

6) nepateikęs ginklui įsigyti, registruoti, perregistruoti reikalingų dokumentų arba pateikęs sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus;

7) neišlaikęs atitinkamo egzamino;

8 ) neturintis tinkamų sąlygų laikyti ginklą;

9) kuriam dėl ginklo praradimo buvo panaikintas leidimas laikyti ar leidimas nešiotis ginklą, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;

10) gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktų nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o kitose tam pritaikytose vietose;

11) apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.

2. Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

3. Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Vidaus reikalų ministerija.

4. Šio straipsnio 1 dalies 3, 7, 8 ir 10 punktų nuostatos netaikomos asmenims, norintiems įsigyti ir turėti šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus ginklus.

5. Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktų nuostatos netaikomos specialaus statuso subjektų pareigūnams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą įsigyti ginklus.

18 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos asmuo

1. Šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;

5) turintis teistumą;

6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių;

7) per pastaruosius metus teistas už baudžiamąjį nusižengimą;

8 ) įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką;

9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;

10) per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą;

11) kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

12) kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ūkinė KOMERCINĖ VEIKLA, susijusi su ginklais, ginklų priedėliais ir šaudmenimis

19 straipsnis. Bendrieji ūkinės komercinės veiklos, susijusios su ginklais ir šaudmenimis, reikalavimai

1. Licencijuojama ūkinė komercinė veikla yra:

1) ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba;

2) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importas, eksportas;

3) prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis;

4) ginklų taisymas, ginklų ir šaudmenų perdirbimas;

5) tirų, šaudyklų eksploatavimas;

6) ginklų nuoma.

2. Licenciją verstis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta veikla turi teisę gauti tik Europos juridiniai asmenys. Licencijas verstis šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodyta veikla turi teisę gauti Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys.

3. Lietuvos Respublikoje verstis šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodyta veikla turi teisę kitų valstybių narių paslaugų teikėjai, pateikę licencijas išduodančiai institucijai savo registracijos valstybėje narėje gautas licencijas verstis atitinkama veikla. Licencijas išduodanti institucija, patikrinusi pateiktos licencijos galiojimą ir gavusi licenciją išdavusios valstybės narės patikrintų asmenų, kurie turi teisę dirbti su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, sąrašus, išduoda rašytinį sutikimą vykdyti Lietuvos Respublikoje licencijuojamą veiklą. Toks sutikimas neišduodamas, jeigu gaunama duomenų, kad juridinio asmens registracija ar licencija negalioja, taip pat jeigu į patikrintų asmenų sąrašus yra įtraukti asmenys, neturintys teisės dirbti su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą. Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo licencijos pateikimo dienos negaunamas joks atsakymas, laikoma, kad priežasčių neišduoti sutikimo nėra.

4. Sprendimas dėl licencijos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, pateikimo dienos.

5. Gavusi prašymą išduoti licenciją, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas gautas. Patvirtinime taip pat nurodoma šio straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas licencijai išduoti, sprendimo apskundimo tvarka bei terminai ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.

6. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti licenciją turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos apskųsti teismui.

7. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.

8. Ūkinės komercinės veiklos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

9. Sprendimas dėl sutikimo verstis licencijuojama veikla išdavimo ar neišdavimo paslaugų teikėjui, pateikusiam kitoje valstybėje narėje išduotą licenciją, priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo turimos licencijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos. Jeigu paslaugų teikėjas per 30 kalendorinių dienų nuo licencijos pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas.

10. Licencija turi būti patikslinta (papildyta), jeigu pasikeičia bent vienas juridinio (pavadinimas, teisinė forma, kodas, adresas) ar fizinio (vardas, pavardė, asmens kodas, licencijoje nurodytos vykdomos veiklos adresas) asmens, kuris verčiasi licencijuojama veikla, rekvizitas. Tokiu atveju juridinis ar fizinis asmuo, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos turi pateikti licenciją išdavusiai institucijai rašytinį prašymą patikslinti (papildyti) išduotą licenciją, turimą licencijos originalą (dublikatą) ir dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis. Licenciją išdavusi institucija per 10 darbo dienų nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos patikslina (papildo) licenciją.

11. Licencijos turėtojas licencijas išduodančios institucijos yra įspėjamas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, jeigu jis pažeidžia šiame skirsnyje nustatytus ūkinės komercinės veiklos reikalavimus. Licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, turi pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus per licencijas išduodančios institucijos nustatytą laiką.

12. Licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas yra sustabdomas, jeigu:

1) licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, per nustatytą laiką nepašalina šių pažeidimų;

2) paaiškėja, kad licencijos turėtojo kontroliuojančiajam asmeniui, administracijos vadovui iškilo bent viena šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, o ginklininkui ar bet kuriam darbuotojui, kurio darbas tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, – bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė;

3) licencijas išduodančioje institucijoje gautas policijos įstaigų ar kitų kontroliuojančiųjų institucijų motyvuotas pasiūlymas sustabdyti licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimą dėl įstatymų, kitų teisės aktų, nustatančių licencijuojamos veiklos sąlygas, pažeidimų.

13. Rašytinio sutikimo galiojimas sustabdomas ir tuo atveju, kai iš licencijos registracijos valstybės narės gaunama informacija apie šioje valstybėje narėje priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą.

14. Licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas panaikinamas, jeigu:

1) licencijos turėtojas raštu prašo panaikinti licenciją ar rašytinį sutikimą;

2) licencijos turėtojas per 3 mėnesius nuo licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymo nepašalina licencijuojamos veiklos pažeidimo (pažeidimų);

3) licencijos turėtojas, kuris įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą arba kuriam sustabdytas licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas, per vienus metus antrą kartą padaro pažeidimą, susijusį su licencijuojama veikla;

4) licencijos turėtojas – juridinis asmuo likviduotas;

5) licencijos turėtojas miršta;

6) nustatoma, kad licencijos turėtojas policijos įstaigai pateikė su licencijuojama veikla susijusią tikrovės neatitinkančią informaciją;

7) licencijos turėtojas per 3 metus nuo licencijos ar rašytinio sutikimo išdavimo nepradeda licencijoje nurodytos veiklos arba daugiau kaip 3 metus iš eilės nevykdo licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytos veiklos;

8 ) licencijos turėtojas, kurio licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas sustabdytas, vykdo licencijuojamą veiklą.

15. Rašytinio sutikimo galiojimas panaikinamas ir tuo atveju, kai iš licencijos registracijos valstybės narės gaunama informacija apie šioje valstybėje narėje priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą.

20 straipsnis. Teisės dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su licencijuojama veikla, apribojimai

Fiziniu asmeniu, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ar juridinio asmens, kuris verčiasi licencijuojama veikla, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su licencijuojama veikla, taip pat ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktų ir (ar) 18 straipsnio 2 dalies nuostatos.

 

21 straipsnis. Bendrosios licencijos turėtojų pareigos

1. Už šiame skirsnyje nurodytų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas licencijos turėtojas.

2. Licencijos turėtojas privalo:

1) užtikrinti ginklų, šaudmenų, jų dalių apskaitą, laikymą ir apsaugą;

2) kas pusmetį, bet ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmojo mėnesio 5 dienos, pateikti licenciją išdavusiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai ūkinės komercinės veiklos, susijusios su ginklais, šaudmenimis, jų dalimis, nustatytos formos ataskaitą;

3) pasikeitus veiklos pobūdžiui ar kitoms sąlygoms, kurios buvo nurodytos dokumentuose, pateiktuose licencijai gauti, apie tai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoti licenciją išdavusią instituciją;

4) paskirti ginklininką;

5) kontroliuojančiųjų institucijų reikalavimu pateikti informaciją apie darbuotojus, dirbančius tiesiogiai su licencijuojama veikla susijusį darbą, ir jų asmens duomenis;

6) sudaryti sąlygas kontroliuojančiųjų valstybės institucijų darbuotojams tikrinti su licencijuojama veikla susijusią veiklą;

7) gaminti, sandėliuoti, laikyti, realizuoti, taisyti, perdirbti, naudoti ginklus, šaudmenis tik tose patalpose, kurios atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus;

8 ) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, pateikti teritorinei policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir medicininio patikrinimo išvadas, patvirtinančias, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, nėra įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, nėra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo;

9) ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių apskaitos žurnalus ir kitus dokumentus saugoti ne mažiau kaip 20 metų nuo paskutinio įrašo padarymo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar verčiamasi licencijuojama veikla, ar ne (likvidavus juridinį asmenį ar mirus fiziniam asmeniui, apskaitos dokumentai perduodami policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą);

10) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymėti į Lietuvos Respubliką įvežtus B ir C kategorijų šaunamuosius ginklus, jeigu jie nėra nustatyta tvarka pažymėti;

11) Vyriausybės nustatyta tvarka įvežęs į Lietuvos Respubliką ginklus, šaudmenis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o norėdamas išvežti ginklus, šaudmenis iš Lietuvos Respublikos, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo ginklų, šaudmenų išvežimo, pateikti įvežtų ar numatomų išvežti B ir C kategorijų šaunamųjų ginklų duomenis (ginklo šalį gamintoją ir gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus ir numerį), šaudmenų duomenis (identifikacinį gamintojo žymenį, gamintojo pavadinimą, šaudmenų partijos identifikacinį numerį, kalibrą ir šaudmenų tipą, kiekį), ginklų, šaudmenų tiekėjų ar gavėjų duomenis (pavadinimą, vardą, pavardę, adresą) policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą.

3. Licencijos turėtojui draudžiama:

1) pavesti, įgalioti ar kitaip perleisti teisę verstis licencijoje nurodyta veikla kitam asmeniui, išskyrus sandorių sudarymą per tarpininkus, turinčius šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą prekybos ginklais tarpininko registravimo pažymėjimą;

2) verstis licencijuojama veikla objektuose, kuriems neišduotas teritorinės policijos įstaigos leidimas.

4. Ginklų apskaitos tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

 

22 straipsnis. Ginklų, jų dalių ir šaudmenų gamyba

1. Licenciją verstis ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Ginklų fondas.

2. A kategorijos ginklai, jų šaudmenys, A kategorijos ginklų priedėliai gali būti gaminami tik suderinus su Ginklų fondu.

3. Visi Europos juridiniai asmenys, gaminantys ginklus, šaudmenis, privalo užtikrinti gamybos saugumą, kontrolę ir gaminių kokybę. Pagamintas ginklas ir šaudmenys turi atitikti techniniuose dokumentuose nurodomus parametrus.

4. Ginklų, šaudmenų, jų dalių gamintojas privalo:

1) išbandyti pagamintus šaunamuosius ginklus šalies, prisijungusios prie 1969 m. liepos 1 d. Briuselio konvencijos „Dėl šaunamųjų ginklų išbandymo žymenų tarpusavio pripažinimo“, bandymų laboratorijoje, turinčioje teisę ženklinti ginklus savo žymeniu, ir užtikrinti, kad pagamintų ginklų ar šaudmenų parametrai atitiktų deklaruotus;

2) žymėti šaudmenis identifikaciniais gamintojo žymenimis ir ant kiekvienos mažiausios šaudmenų pakuotės nurodyti gamintojo pavadinimą, šaudmenų partijos identifikacinį numerį, kalibrą ir šaudmenų tipą;

3) ant pagamintų ginklų ir priedėlių nurodyti šalį gamintoją, gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus (jeigu jie nėra serijinio numerio dalis) ir numerį, o ant pagrindinių ginklo dalių – numerį;

4) tinkamai laikyti produkcijos gamybai naudojamas žaliavas ir medžiagas, nebaigtą ir pagamintą produkciją, užtikrinti jų saugumą ir nekenksmingumą žmonių sveikatai bei aplinkai;

5) užtikrinti reikiamą produkcijos kokybę.

5. Ginklų ir šaudmenų gamintojas turi teisę:

1) taisyti paties pagamintus ginklus ir šaudmenis;

2) konstruoti ginklus, šaudmenis, jų dalis, kuriuos gaminti jis turi licenciją, ir juos išbandyti;

3) įsigyti ginklų, šaudmenų dalis Lietuvos Respublikoje ir jas importuoti;

4) prekiauti paties pagamintais ginklais, šaudmenimis, jų dalimis;

5) eksportuoti paties pagamintus ginklus, šaudmenis, jų dalis;

6) įvežti ginklų, šaudmenų dalis iš Europos Sąjungos valstybių narių;

7) išvežti paties pagamintus ginklus, šaudmenis į Europos Sąjungos valstybes nares.

6. Ginklų ir šaudmenų gamintojai privalo laikytis produktų saugos reikalavimų.

7. Ginklų savininkai ir valdytojai savo reikmėms šaudmenis gali gaminti patys. Asmenys, teisėtai turintys lygiavamzdžius ir graižtvinius ginklus, gali įsigyti ir laikyti kapsulių ir iki 1 kg parako.

 

23 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ar jų dalių eksportas (išvežimas), importas (įvežimas) ir tranzitas

1. Ginklų fondas turi teisę importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) visų kategorijų ginklus, jų šaudmenis, ginklų priedėlius, ginklų ir šaudmenų dalis. Krašto apsaugos ministerija turi teisę importuoti (įvežti) visų kategorijų kariuomenei skirtus ginklus, jų šaudmenis, ginklų priedėlius, ginklų ir šaudmenų dalis.

2. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) B, C, D kategorijų ginklus, jų šaudmenis, jų dalis ir ginklų priedėlius (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose ir 5 straipsnio 4 punkte nurodytus ginklus, jų dalis, kuriuos turi teisę importuoti (įvežti) tik Ginklų fondas ir Krašto apsaugos ministerija), privalo turėti licenciją. Tokią licenciją Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas). Licencija importuoti, eksportuoti ginklus, šaudmenis, jų dalis ir ginklų priedėlius licencijos turėtojui suteikia teisę:

1) juos gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką;

2) juos įvežti į Europos Sąjungos valstybę narę ar iš jos išvežti.

3. Norintys importuoti, eksportuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką B, C, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis, jų dalis importuotojas, eksportuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai jų partijai turi gauti vienkartinį leidimą. Šiuos leidimus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas, suderinęs su Ginklų fondu.

4. Tvarką, reglamentuojančią B, C, D kategorijų ginklų, jų šaudmenų, jų dalių eksportą (išvežimą), importą (įvežimą), gabenimą tranzitu per Lietuvos Respubliką, nustato Vyriausybė.

5. Licencijos turėtojas, norintis išvežti ginklus, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, turi gauti Policijos departamento leidimą vežti ginklus, šaudmenis, jų dalis. Šis leidimas galioja ne ilgiau kaip 3 metus. Policijos departamentas leidimą vežti ginklus, šaudmenis, jų dalis išduoda tik gavęs išankstinį Europos Sąjungos valstybės narės sutikimą dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo į Europos Sąjungos valstybę narę.

6. Licencijos turėtojas, norintis įvežti ginklus, šaudmenis, jų dalis iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką, turi gauti išankstinį Policijos departamento sutikimą dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo į Lietuvos Respubliką. Šis leidimas galioja ne ilgiau kaip 3 metus.

 

24 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų prekyba

1. Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose ir 5 straipsnio 4 punkte nurodytais ginklais, jų dalimis, A kategorijos ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas. Kitais B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, jų šaudmenimis, jų dalimis, ginklų priedėliais turi teisę prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais. Tokią licenciją Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas.

2. Subjektai, prekiaujantys ginklais ir šaudmenimis, privalo:

1) turėti parduodamų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų dokumentus, kuriuose nurodyti jų techniniai duomenys;

2) reikalauti iš pirkėjo pateikti leidimą įsigyti B, C kategorijų ginklus;

3) reikalauti iš pirkėjo pateikti leidimą nešiotis, leidimą laikyti ginklą ar leidimą įsigyti šaudmenis, jeigu pirkėjas nori įsigyti B, C kategorijų ginklų šaudmenis;

4) užtikrinti įsigyjamų ir parduodamų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apskaitą, saugoti įsigijimo ir apskaitos dokumentus;

5) registruoti visų kategorijų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų (išskyrus šaudmenis D kategorijos ginklams, dujinius aerozolinius įrenginius ir D kategorijos šaltuosius ginklus), parako, kapsulių ir tūtelių su įstatytomis kapsulėmis tiekėjus ir pirkėjus nustatytos formos žurnale ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti policijos įstaigą, kuri išdavė leidimą įsigyti ginklą, apie parduotą ginklą;

6) pateikti teritorinei policijos įstaigai vieną kartą per pusmetį duomenis apie visus fiziniams ir juridiniams asmenims parduotus ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis pagal Policijos departamento nustatytą formą;

7) informuoti policijos įstaigą, išdavusią leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą, apie priimtą parduoti komiso pagrindais ginklą ir apie jo pardavimą;

8 ) Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti Policijos departamento tūtelių ir kulkų kolekcijai kulkas ir tūteles, iššautas iš parduodamų B, C kategorijų graižtvinių trumpųjų šaunamųjų ginklų.

3. Draudžiama parduoti:

1) B, C kategorijų ginklus fiziniams ir juridiniams asmenims, nepateikusiems leidimo įsigyti ginklus;

2) B, C kategorijų ginklams skirtus šaudmenis ir ginklų priedėlius fiziniams ir juridiniams asmenims, nepateikusiems leidimo įsigyti ginklus ar šaudmenis arba leidimo laikyti ginklus, arba leidimo nešiotis ginklus;

3) graižtvinius ir lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus, kurie neturi identifikacinio numerio, bei ginklus ir šaudmenis be būtino žymens;

4) B, C kategorijų ginklus, jiems skirtus šaudmenis ir ginklų priedėlius fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus specialaus statuso subjektus, nepaprastosios ar karo padėties atvejais.

4. Be leidimų turi teisę įsigyti:

1) ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius – specialaus statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat subjektai, turintys licencijas verstis veikla, nurodyta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;

2) ginklų dalis – subjektai, turintys licencijas verstis veikla, nurodyta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte;

3) šaudmenis – subjektai, turintys licencijas verstis veikla, nurodyta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose.

5. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių reikalavimai taip pat taikomi ginklų, šaudmenų, jų dalių gamintojams ir importuotojams, kurie verčiasi ginklų, šaudmenų, jų dalių prekyba.

 

25 straipsnis. Vertimasis ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekybos tarpininko veikla

1. Ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, prekiautojai ar pirkėjai turi teisę sudaryti sutartis dėl B, C, D kategorijų ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose ir 5 straipsnio 4 punkte nurodytus ginklus, jų dalis) įsigijimo, importo, eksporto per tarpininkus.

2. Tarpininkais gali būti Europos juridiniai asmenys ir Europos fiziniai asmenys. Tarpininkai su užsakovais privalo sudaryti rašytines sutartis dėl gamintojo, importuotojo, eksportuotojo, prekiautojo ar pirkėjo interesų atstovavimo.

3. Tarpininkai privalo Vyriausybės nustatyta tvarka užsiregistruoti Policijos departamente.

4. Juridinio asmens, kuris verčiasi tarpininko veikla, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių apyvarta, tarpininku (kai tarpininkas fizinis asmuo) negali būti asmuo, kuriam taikomos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktų ir (ar) 18 straipsnio 2 dalies nuostatos. Juridinio asmens, kuris verčiasi tarpininko veikla, administracijos vadovu ar kontroliuojančiuoju asmeniu negali būti asmuo, kuriam taikomos šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos.

5. Tarpininkas, pagal rašytinę sutartį atstovaujantis ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių gamintojo, importuotojo, eksportuotojo, prekiautojo ar pirkėjo interesams, turi teisę:

1) savo ar atstovaujamojo vardu įsigyti, importuoti (įvežti) į Lietuvos Respubliką ar iš jos eksportuoti (išvežti) ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius;

2) realizuoti ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių gamintojams, importuotojams, eksportuotojams, prekiautojams ar pirkėjams, kurių interesams pagal rašytinę sutartį jis atstovauja;

3) tarpininkauti užsienio valstybių ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių gamintojams, importuotojams, eksportuotojams, prekiautojams ar pirkėjams (tik Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs Policijos departamento sutikimą dėl kiekvienos ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių partijos perdavimo).

6. Tarpininkas privalo:

1) užtikrinti ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių apskaitą, laikymą ir apsaugą;

2) iki kiekvienų metų sausio 15 dienos pateikti Policijos departamentui ūkinės komercinės veiklos, susijusios su tarpininko veikla, Policijos departamento nustatytos formos ataskaitą;

3) pasikeitus veiklos pobūdžiui ar kitoms sąlygoms, kurios buvo nurodytos dokumentuose, pateiktuose registruojantis Policijos departamente, apie tai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoti Policijos departamentą;

4) kontroliuojančiųjų valstybės institucijų reikalavimu pateikti informaciją apie darbuotojus, dirbančius tiesiogiai su ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių apyvarta susijusį darbą, ir jų asmens duomenis;

5) sudaryti sąlygas kontroliuojančiųjų valstybės institucijų darbuotojams tikrinti veiklą, susijusią su tarpininko veikla;

6) sandėliuoti, laikyti, realizuoti ginklus, šaudmenis, jų dalis tik tose patalpose, kurios atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus;

7) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių apyvarta, pateikti teritorinei policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir medicininio patikrinimo išvadas, patvirtinančias, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, nėra įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, nėra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo;

8 ) ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių apskaitos žurnalus ir kitus su tarpininko veikla susijusius dokumentus saugoti ne mažiau kaip 20 metų nuo paskutinio įrašo padarymo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar tarpininkas verčiasi tarpininko veikla, ar ne (nutraukus tarpininko veiklą, apskaitos dokumentai perduodami Policijos departamentui);

9) Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymėti į Lietuvos Respubliką įvežtus B ir C kategorijų šaunamuosius ginklus, jeigu jie nėra nustatyta tvarka pažymėti;

10) prekiaudamas ginklais, šaudmenimis, ginklų priedėliais Lietuvos Respublikoje, laikytis šio įstatymo 24 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų;

11) įveždamas (importuodamas) į Lietuvos Respubliką ar iš jos išveždamas (eksportuodamas) ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius, laikytis šio įstatymo 23 straipsnio 3–6 dalyse nustatytų reikalavimų.

 

 

26 straipsnis. Ginklų taisymas, ginklų ir šaudmenų perdirbimas

1. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys taisyti ginklus, perdirbti ginklus ir šaudmenis, privalo gauti licenciją. Šią licenciją Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Ginklų fondas. Licencija taisyti ginklus, perdirbti ginklus ir šaudmenis suteikia teisę įsigyti Lietuvos Respublikoje ir įsivežti iš užsienio valstybių šiai veiklai reikalingas ginklų dalis.

2. Lietuvos Respublikoje ginklus, jų pagrindines dalis gali taisyti, perdirbti tik fizinis asmuo ar juridinis asmuo, turintys licenciją taisyti ir perdirbti ginklus.

3. Perdirbti ginklai ir ginklai, į kuriuos remontuojant įstatomas neišbandytas (nepaženklintas atitinkamu žymeniu) vamzdis, turi būti išbandomi šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

27 straipsnis. Tirų, šaudyklų eksploatavimas

1. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys eksploatuoti tirą ar šaudyklą ūkinės komercinės veiklos tikslais, privalo gauti licenciją. Šią licenciją Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija eksploatuoti tirus, šaudyklas suteikia teisę įsigyti šaudmenis ir juos parduoti asmenims, kurie nori šaudyti tire ar šaudykloje.

2. Tiras ar šaudykla turi būti išdėstyti, pastatyti ir įrengti taip, kad būtų užtikrintas jų eksploatavimo saugumas, higienos ir aplinkos apsaugos normų reikalavimai.

3. Ginklų savininkai ir naudotojai tiruose ir šaudyklose gali šaudyti iš jiems priklausančių ar perduotų naudotis ginklų. Šaudymo tiruose ar šaudyklose, jų teritorijoje reikalavimus bei ginklo naudojimo ir nuomos tire ar šaudykloje tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Veikla, susijusi su tirų ir šaudyklų, kuriuose šaudoma iš šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų ginklų, eksploatavimu, nelicencijuojama. Asmenys, šaudantys iš šių ginklų, privalo užtikrinti šaudymo saugumą.

5. Fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla eksploatuodami tirus, šaudyklas, licencija eksploatuoti tirus, šaudyklas nereikalinga. Tokie asmenys Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi gauti teritorinės policijos įstaigos leidimą, patvirtinantį, kad tirų, šaudyklų patalpos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.

 

28 straipsnis. Ginklų nuoma

1. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys nuomoti ginklus medžioklei, sportui, profesinei veiklai ar mokymui, privalo gauti licenciją. Šią licenciją Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija nuomoti ginklus suteikia teisę licencijos turėtojui įsigyti šaudmenų iš subjektų, turinčių teisę prekiauti šaudmenimis, ir juos parduoti asmeniui, išsinuomojusiam ginklą.

2. Subjektas, turintis licenciją nuomoti ginklus, turi teisę medžioklei nuomoti B ir C kategorijų medžioklinius ginklus, o sportui, profesinei veiklai ar mokymui – B, C ir D kategorijų ginklus.

3. Ginklus medžioklės sezono metu galima nuomoti fiziniams asmenims, turintiems teisę turėti tos kategorijos medžioklinį ginklą ir pateikusiems šią teisę įrodančius dokumentus bei galiojantį medžiotojo bilietą.

4. Ginklus sportui galima nuomoti fiziniams asmenims, turintiems teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą ir pateikusiems šią teisę įrodančius dokumentus bei galiojantį šaudymo sporto organizacijos nario pažymėjimą.

5. Ginklus profesinei veiklai ar mokymui galima nuomoti subjektams, turintiems teisę vykdyti tokią veiklą ir pateikusiems šią teisę įrodančius dokumentus.

6. Subjektas, nuomojantis ginklus, juos išsinuomojančiam asmeniui privalo nustatyta tvarka išduoti laikiną ginklo kortelę.

7. Ginklų nuomos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

GINKLININKO, GINKLŲ SAVININKO, VALDYTOJO IR NAUDOTOJO PAREIGOS

29 straipsnis. Ginklininko pareigos

Ginklininkas privalo:

1) užtikrinti reikiamą ginklų, šaudmenų apsaugą;

2) išduoti ginklus ir šaudmenis, tvarkyti ginklų, šaudmenų apskaitą ir pildyti reikiamus dokumentus;

3) ginklus, šaudmenis išduoti tik asmenims, pateikusiems visus reikalingus dokumentus;

4) įtaręs, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neišduoti ginklo tokiam asmeniui;

5) nedelsdamas pranešti policijos įstaigai apie ginklų, šaudmenų, jų dalių vagystę ar praradimą;

6) sudaryti sąlygas kontroliuojančiųjų valstybės institucijų pareigūnams patekti į ginklų, šaudmenų gamybos, taisymo ir perdirbimo, prekybos, laikymo, nuomos, tirų, šaudyklų eksploatavimo vietas ir teikti jiems reikiamą pagalbą atliekant patikrinimą.

30 straipsnis. Ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo pareigos

1. A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo:

1) trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Matomoje vietoje dėkle ginklą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijos pareigūnas ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti;

2) įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų;

3) sudaryti sąlygas kontroliuojančiųjų valstybės institucijų tarnautojams patekti į ginklų, šaudmenų laikymo vietas ir jų reikalavimu pateikti patikrinti ginklą, šaudmenis ir leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus, šaudmenis;

4) teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimu pateikti ginklus, šaudmenis ir leidimą juos nešiotis ar leidimą laikyti;

5) ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus ir įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo;

6) nedelsdamas pranešti policijos įstaigai apie ginklo, šaudmenų, leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą vagystę ar praradimą;

7) realizavęs paskutinį leidime įrašytą ginklą, leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą grąžinti policijos įstaigai, išdavusiai leidimą;

8 ) kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant leidimo galiojimo laikui;

9) pasibaigus leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo terminui, ginklą ir šaudmenis nedelsdamas pristatyti laikinai saugoti į teritorinę policijos įstaigą.

2. A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama:

1) ginklą nešiotis neturint su savimi leidimo jį nešiotis;

2) ginklą gabenti neturint su savimi leidimo jį nešiotis ar leidimo laikyti;

3) ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu;

4) panaudojus ginklą, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti;

5) nešiotis parengtą šaudyti ginklą (šovinys yra įleistas į šovinio lizdą, revolveris – atlaužtu gaiduku, templinis ginklas – su įdėta strėle ir įtempta temple), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei;

6) ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus (šis reikalavimas netaikomas mokant asmenis naudotis ginklu per šaudymo varžybas, pratybas, mokymus);

7) ilgąjį šaunamąjį ginklą nešiotis medžioklės plotuose neturint teisės medžioti;

8 ) sudaryti kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų pareigūnams apžiūrėti ginklus, šaudmenis, jų laikymo vietas ir ginklų, šaudmenų įsigijimo, laikymo, apskaitos dokumentus.

31 straipsnis. D kategorijos ginklo savininko pareigos

1. D kategorijos ginklo savininkas privalo:

1) dujinį ginklą nešiotis taip, kad kiti asmenys jo nematytų. Matomoje vietoje dėkle ginklą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijų pareigūnas ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti;

2) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti teritorinę policijos įstaigą apie kitam asmeniui perduotą naudoti D kategorijos ginklą, nurodydamas ginklo markę, modelį, numerį ir asmens, kuriam perduotas naudoti ginklas, vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą;

3) ginklą gabenti (transportuoti) į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytą, įdėtą į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šaudmenys negali būti sudėti į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo;

4) užtikrinti saugų ginklo ir šaudmenų laikymą, kad kiti asmenys juo negalėtų pasinaudoti;

5) panaudojęs ginklą, nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

2. D kategorijos ginklo savininkui draudžiama:

1) ginklą ar šaudmenis perduoti naudoti be priežiūros asmenims, neturintiems 18 metų, o naudojant sportui, – asmenims, neturintiems 16 metų;

2) nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus;

3) ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ laikymas, saugojimas, nešiojimasis ir naudojimas

 

32 straipsnis. Ginklų, šaudmenų laikymas ir saugojimas

1. Ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. D kategorijos ginklai laikomi ir nešiojami be leidimų.

2. Leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui ir juos nešiotis ar laikyti. Leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, šaudmenis išduodamas 5 metams. Šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytiems ginklams laikyti (nešiotis) išduodamas vienas bendras neterminuotas leidimas. Leidimai nešiotis, laikyti ginklus išduodami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

4. Valstybės institucijose, įstaigose, įmonėse, visuomeninės paskirties vietose (stadionuose, restoranuose, baruose, teatruose ir kitose vietose) dirbantiems ar atvykstantiems į jas asmenims gali būti sudaromos sąlygos ginklus ir šaudmenis palikti laikinai saugoti. Laikino ginklų saugojimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

5. Asmuo gali parduoti teisėtai jam priklausantį A, B ar C kategorijos ginklą tik per subjektą, turintį teisę prekiauti atitinkamos kategorijos ginklais.

6. Ginklo savininkas gali ginklą pateikti perdirbti tik turėdamas leidimą perdirbti ginklą. Leidimą perdirbti ginklą išduoda policijos įstaiga, kuri išdavė leidimą nešiotis ginklus arba leidimą laikyti ginklus, pagal ginklo savininko ar teisėto valdytojo prašymą. Ginklui taisyti leidimas nereikalingas.

7. Leidimas perdirbti ginklą neišduodamas, jeigu prašymas pateiktas dėl perdirbimo, kuris pakeistų ginklo pirminius rūšies požymius. Išduodant leidimą perdirbti ginklą, nustatomos ribos, kiek leidžiama jį perdirbti.

33 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nešiojimasis, gabenimas

1. Asmenys, turintys leidimus laikyti ginklus, ginklus gabena į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus, įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo.

2. Leidimas įsigyti ginklus, šaudmenis suteikia teisę įsigytus ginklus, šaudmenis gabenti iki saugojimo vietos ir juos laikyti iki užregistravimo (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų).

3. Leidimas laikyti ginklą nesuteikia teisės nešiotis ginklą ir šaudmenis.

4. Medžioklės plotuose medžioklei skirti užtaisyti ginklai nešiojami medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Įstatymų nustatytais atvejais gali būti uždrausta nešiotis ginklus viešosiose vietose, jeigu tai gali kelti grėsmę žmogaus ir visuomenės saugumui. Ši nuostata netaikoma asmenims, vykdantiems profesinę veiklą, susijusią su asmens ir turto sauga.

 

34 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų naudojimas

1. Asmuo turi teisę ginklą ir šaudmenis naudoti šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems tikslams.

2. Ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

3. Prieš panaudojant ginklą, būtina įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas. Ši nuostata netaikoma, kai įspėti dėl susidariusios situacijos neįmanoma arba kai delsimas kelia tiesioginį pavojų ginklo naudotojui ar kito asmens gyvybei ir sveikatai. Ginklo panaudojimo pasekmės neturi padaryti žalos trečiųjų asmenų sveikatai.

4. Ginklą asmuo gali panaudoti ir prieš gyvūną, keliantį pavojų gyvybei ar sveikatai, taip pat norėdamas pasikviesti pagalbą ar perspėti.

5. Draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei.

6. Apie kiekvieną ginklo panaudojimo atvejį, kai žuvo žmogus ar padaryta materialinė žala, padaryti kūno sužalojimai asmeniui, ginklo savininkas ar naudotojas nedelsdamas turi pranešti teritorinei policijos įstaigai ar prokuratūrai.

7. Medžioklės plotuose medžioklei skirti ginklai ir šaudmenys naudojami šio įstatymo ir medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Sportui, profesinei veiklai vykdyti, kolekcijoms sudaryti, parodoms, mokymui, moksliniam tyrimui B, C, D kategorijų ginklai, šaudmenys naudojami kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

9. A kategorijos ginklų panaudojimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai, reglamentuojantys juridinių asmenų, kurie naudoja šiuos ginklus, darbo tvarką.

10. Masinių renginių metu šaudyti iš senovinių ginklų galima tik renginio organizatoriams tai suderinus su atitinkamos savivaldybės administracija ir nenaudojant sviedinių.

35 straipsnis. Ginklai ir šaudmenys kaip radiniai

1. Asmuo, radęs ginklą ar šaudmenų, privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai. Asmeniui draudžiama rastus ginklus ar šaudmenis gabenti į policijos įstaigą ar kitą vietą. Policija asmens rastus ginklus ar šaudmenis paima jų radimo vietoje.

2. Rasti ginklai ir šaudmenys, kurių savininkas nežinomas, radusio asmens pasirinkimu įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka:

1) pažymimi ir realizuojami arba

2) pažymimi ir išdavus leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus grąžinami juos radusiam asmeniui, arba

3) perdaromi į visiškai netinkamus naudoti ir grąžinami juos radusiam asmeniui, arba

4) sunaikinami.

DEVINTASIS SKIRSNIS

ginklų IR ŠAUDMENų įvežimas, išvežimas,
GABENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOje

 

36 straipsnis. Europos šaunamojo ginklo leidimas

1. Europos šaunamojo ginklo leidimą Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui, turinčiam ginklą ir norinčiam jį išvežti į Europos Sąjungos valstybę narę, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Šis leidimas galioja ne ilgiau kaip 5 metus.

2. Europos šaunamojo ginklo leidimo negalima perleisti kitiems asmenims. Asmuo, Europos Sąjungos valstybėje narėje turėdamas šaunamąjį ginklą, privalo su savimi turėti šį leidimą.

3. Ginklo savininkas, realizavęs ar praradęs ginklą, Europos šaunamojo ginklo leidimą privalo grąžinti Policijos departamentui.

4. Asmuo, praradęs Europos šaunamojo ginklo leidimą, apie tai privalo informuoti Policijos departamentą.

37 straipsnis. Pavienių ginklų įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš jos, gabenimas tranzitu per Lietuvos Respubliką

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus B, C, D kategorijų ginklus, jų šaudmenis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, nustatyta tvarka gavę Policijos departamento leidimą. Be leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką vieną D kategorijos ginklą ir pneumatinio ginklo šaudmenis.

2. Fiziniai asmenys pavienius ginklus, jų šaudmenis taip pat gali įvežti į Lietuvos Respubliką ar išvežti iš jos turėdami Europos šaunamojo ginklo leidimą ir dokumento, patvirtinančio atvykimo tikslą, kopiją. Be to, fiziniai asmenys turi teisę įvežti iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką B, C, D kategorijų pavienius ginklus, jų šaudmenis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, turėdami Policijos departamento išankstinį sutikimą dėl ginklų ir (ar) šaudmenų įvežimo į Lietuvos Respubliką, ir išvežti juos iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungos valstybę narę, turėdami tam Policijos departamento išduotą leidimą. Policijos departamentas leidimą vežti ginklus ir (ar) šaudmenis išduoda po to, kai gauna Europos Sąjungos valstybės narės išankstinį sutikimą dėl ginklų ir (ar) šaudmenų įvežimo.

3. Pavieniai A kategorijos ginklai, jų šaudmenys įvežami į Lietuvos Respubliką, išvežami iš jos, gabenami tranzitu per Lietuvos Respubliką gavus Krašto apsaugos ministerijos leidimą.

4. Specialaus statuso subjektų pareigūnai, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, tarnybinėms pareigoms atlikti jiems priklausančius B, C, D kategorijų ginklus, šaudmenis išveža iš Lietuvos Respublikos ir įveža į ją turėdami specialaus statuso subjekto vadovo išduotą leidimą.

5. Užsienio valstybių teisėsaugos, saugumo ir gynybos institucijų pareigūnai tarnybinėms užduotims atlikti jiems priklausančius B, C kategorijų ginklus, šaudmenis gali įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gavę atitinkamai Policijos departamento, Valstybės saugumo departamento ar Krašto apsaugos ministerijos išduotą leidimą. Leidimai išduodami šių institucijų nustatyta tvarka.

6. Įvežamų į Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos, gabenamų tranzitu per Lietuvos Respubliką pavienių ginklų skaičius negali viršyti 3 vienetų vienam asmeniui, 500 vienetų šaudmenų vienam įvežamam ar turimam to paties kalibro ginklui. Sportui (varžyboms, treniruotėms) įvežamų į Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos ginklų, šaudmenų skaičius neribojamas.

7. Kai ginklai, šaudmenys įvežami, išvežami parodoms organizuoti, jų skaičius neribojamas, tačiau ginklai, šaudmenys turi būti įvežti, išvežti po parodos. Už ginklų, šaudmenų įvežimą ir išvežimą atsako parodos organizatoriai.

8. Juridiniai asmenys, turėdami Policijos departamento išduotą leidimą, gali laikinai įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos ginklus, šaudmenis tik sportui (varžyboms, treniruotėms).

9. Asmenys pavienius ginklus Lietuvos Respublikoje iš vienos vietos į kitą gali gabenti be leidimo laikydamiesi ginklų gabenimo reikalavimų.

10. Tvarką, reglamentuojančią pavienių B, C, D kategorijų ginklų, jų šaudmenų įvežimą į Lietuvos Respubliką, išvežimą iš jos, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie ginklų gabenimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENų kolekcionavimas, Parodų organizavimas

38 straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcionavimas

1. Asmenys gali kolekcionuoti:

1) šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, taip pat jų dalis;

2) senovinius ginklus ir šaudmenis;

3) nešaunamuosius ginklus;

4) visiškai netinkamus naudoti ginklus.

2. Šaunamieji ginklai turi būti perdirbti taip, kad jų nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį. Šaudmenys turi būti perdirbti taip, kad jų nebūtų galima iššauti.

3. Ginklus, šaudmenis, jų dalis kolekcionuoti galima muziejuje, kitoje tam pritaikytoje patalpoje, atitinkančioje Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus.

4. Įstaigos, atliekančios kriminalistines ekspertizes, mokslinius tyrimus, gali sudaryti šias ginklų, šaudmenų, tūtelių ir kulkų kriminalistines kolekcijas:

1) šaunamųjų ginklų šautų tūtelių ir iššautų kulkų kolekciją;

2) tinkamų naudoti ginklų ir šaudmenų pavyzdžių kolekciją.

5. Kriminalistinės ekspertizės įstaigos, kurios turi A, B, C kategorijų graižtvinius ir lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus, ant kurių nėra numerio, privalo juos sunumeruoti, ant ginklo iškaldamos skaičius.

6. Tvarką, reglamentuojančią ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcijų sudarymą, laikymą, eksponavimą, likvidavimą, ginklų, šaudmenų perdirbimą kolekcijoms, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

7. Pažymą, kad ginklas yra visiškai netinkamas naudoti, išduoda Ginklų fondas.

 

 

39 straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių parodų organizavimas

1. Valstybės institucijos, įstaigos, Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse registruotos įmonės, įstaigos, organizacijos, gavusios teritorinės policijos įstaigos leidimą, gali organizuoti B, C, D kategorijų ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių parodas.

2. A kategorijos tinkamų naudoti ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių parodas gali organizuoti tik specialaus statuso subjektai.

3. Parodų organizatoriai privalo užtikrinti ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių eksponavimo ir laikymo saugumą.

4. Ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių parodų organizavimo tvarką ir reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

leidimų nešiotis ir leidimų laikyti GINKLus, ŠAUDMENis panaikinimas

 

40 straipsnis. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimas

1. Leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami:

1) ginklą turinčio asmens prašymu;

2) mirus leidimą turėjusiam asmeniui;

3) likvidavus leidimą turėjusį juridinį asmenį;

4) panaikinus licenciją ar rašytinį sutikimą verstis veikla, susijusia su ginklų apyvarta, ar pasibaigus licencijos galiojimo laikui;

5) atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms;

6) kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai;

7) kai fizinis asmuo dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą;

8 ) kai leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklą buvo įgytas pateikus sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus;

9) kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą, akivaizdžiai neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų darbuotojams atlikti patikrinimą;

10) kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

2. Leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą, laiku be svarbių priežasčių nepratęsia leidimo ir dėl to gavęs policijos įstaigos įspėjimą į jį nereaguoja.

3. Fizinio asmens, turinčio ginklą medžioklei, leidimas laikyti ginklą taip pat panaikinamas netekus teisės medžioti.

4. Fizinio asmens, turinčio ginklą sportui, leidimas laikyti ginklą taip pat panaikinamas netekus narystės šaudymo sporto organizacijoje.

5. Leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas.

6. Sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas. Sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apskųsti sprendimą teismui.

7. Asmuo, turintis leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą, turi teisę gauti paaiškinimus dėl leidimo panaikinimo.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ, GINKLŲ PRIEDĖLIŲ, ŠAUDMENŲ, JŲ DALIŲ PAĖMIMAS, PAVELDĖJIMAS, DOVANOJIMAS, REALIZAVIMAS

 

41 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimas

1. Policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima:

1) kai ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, jų dalys gaminami, importuojami, eksportuojami, gabenami, laikomi ar nešiojami, jais prekiaujama neturint atitinkamo leidimo ar licencijos arba pasibaigus jų galiojimo laikui;

2) panaikinus licencijos, rašytinio sutikimo, leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus, šaudmenis galiojimą;

3) pažeidus šio įstatymo reikalavimus, kai pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai;

4) mirus ginklo savininkui, iki bus išspręstas turto paveldėjimo klausimas;

5) kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;

6) kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad asmuo serga ligomis ar turi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, ar turi sveikatos sutrikimų, problemų dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichikos būklės;

7) jeigu įtariama, kad ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys galėjo būti teisės pažeidimo, nusikalstamos veikos įrankis arba teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos objektas;

8 ) kai asmuo raštu atsisako ginklo;

9) nepaprastosios ir karo padėties atvejais;

10) kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo ginklų paėmimo motyvus.

2. Institucija ar įstaiga, šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais paėmusi ginklus ir priėmusi sprendimą juos realizuoti, privalo organizuoti, kad būtų nustatytas ginklų tinkamumas naudoti.

3. Tinkami saugiai naudoti ginklai, ginklų priedėliai ar pramoninės gamybos šaudmenys asmens prašymu realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis. Jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, per 30 kalendorinių dienų nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys perduodami Ginklų fondui realizuoti. Netinkami saugiai naudoti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, kurie nepriimami realizuoti, neatlygintinai (išskyrus turinčius istorinę ar kriminalistinę vertę ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis) perduodami Ginklų fondui sunaikinti.

4. Per 10 kalendorinių dienų nuo ginklo, ginklo priedėlio, šaudmenų realizavimo dienos jų savininkui pranešama apie realizuotą ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis ir jam atvykus sumokama realizavus šį ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis gauta pinigų suma, atskaičius realizavimo išlaidas. Perduoto Ginklų fondui realizuoti ginklo, ginklų priedėlių, šaudmenų tinkamumas naudoti nustatomas ir jų vertė apskaičiuojama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

5. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais policijos įstaigos ginklus, ginklo priedėlius, šaudmenis, leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus paima, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl leidimo panaikinimo ar ginklo, ginklo priedėlio ar šaudmenų grąžinimo. Tais atvejais, kai ginklai, ginklo priedėliai, šaudmenys buvo paimti pasibaigus licencijos, rašytinio sutikimo ar leidimo galiojimo laikui, tačiau jų galiojimo terminas teisės aktų nustatyta tvarka buvo pratęstas, ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys grąžinami jų savininkui.

6. Jeigu sprendimas dėl leidimo panaikinimo ar nepratęsimo, licencijos, rašytinio sutikimo panaikinimo apskundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, ginklas, ginklo priedėlis ir šaudmenys laikinai paimami saugoti iki galutinio sprendimo priėmimo.

7. Mirus šaunamojo ginklo savininkui, ginklas, ginklo priedėlis ir šaudmenys perduodami į teritorinę policijos įstaigą laikinai saugoti, iki bus išspręstas turto paveldėjimo klausimas.

8. Tvarką, reglamentuojančią ginklų paėmimą, tinkamumo naudoti nustatymą ir tolesnį jų panaudojimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

 

42 straipsnis. B, C, D kategorijų ginklai, jų šaudmenys kaip paveldėto turto dalis ar dovana

1. B, C, D kategorijų ginklai ir šaudmenys dovanojami ir paveldimi įstatymų nustatyta tvarka.

2. B ir C kategorijų ginklai, jų šaudmenys šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti dovanojami asmenims, kurie turi teisę įsigyti ir turėti atitinkamos rūšies ginklą.

3. Paveldėtojas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę pateikti prašymą teritorinei policijos įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka išduoti leidimą nešiotis ginklą ar leidimą laikyti ginklą, leidimą jį parduoti ar perdirbti.

4. Jeigu paveldėtojas leidimo nešiotis ginklą ar leidimo laikyti ginklą negauna arba atsisako ginklą perdirbti, išduodamas leidimas ginklą parduoti. Leidimas parduoti galioja ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų. Ginklas ir šaudmenys realizuojami šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per 10 kalendorinių dienų nuo ginklo atidavimo realizuoti dienos paveldėtojas teritorinei policijos įstaigai turi pateikti pažymą, kad ginklas pateiktas realizuoti Ginklų fondui ar subjektui, turinčiam teisę prekiauti tokios rūšies ginklais. Leidimas parduoti ginklą suteikia teisę laikyti ginklą 10 kalendorinių dienų ir per šį terminą jį pateikti realizuoti.

5. Per 10 kalendorinių dienų nuo paveldėto ginklo realizavimo dienos paveldėtojui pranešama apie realizuotą ginklą ir jam atvykus išmokama šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodyta pinigų suma. Perduoto Ginklų fondui realizuoti ginklo tinkamumas naudoti nustatomas ir vertė apskaičiuojama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

6. Jeigu paveldėtojas be svarbių priežasčių per vieną mėnesį nuo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo nesikreipia į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ginklą ar leidimo laikyti ginklą gavimo arba leidimo jį parduoti ar perdirbti arba per 10 kalendorinių dienų, kai buvo gavęs leidimą parduoti ginklą, neperduoda ginklo realizuoti ir teritorinei policijos įstaigai nepateikia šio straipsnio 4 dalyje nurodytos pažymos, kad ginklas, šaudmenys yra perduoti realizuoti, ginklas, šaudmenys paimami neatlygintinai ir perduodami Ginklų fondui realizuoti.

7. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras turi teisę apdovanoti asmenis B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais (pistoletais, revolveriais) bei kardais, durklais, kalavijais už pasižymėjimą kovos aplinkybėmis, už nuopelnus ar pasiaukojimą ir narsą užtikrinant asmens, visuomenės ir (ar) valstybės saugumą, kovojant su nusikalstamumu, už asmeninę drąsą atliekant valstybės užduotis.

8. Apdovanoti Lietuvos Respublikos nuolatinius gyventojus ginklais gali ir užsienio valstybių, vyriausybių vadovai, kiti oficialūs asmenys.

9. Tvarką, reglamentuojančią apdovanojimą ginklais, jų laikymo, nešiojimosi, naudojimo reikalavimus, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ, ŠAUDMENŲ, JŲ DALIŲ SUNAIKINIMAS

43 straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių sunaikinimas

1. Visi netinkami naudoti ginklai, kurių neįmanoma ar netikslinga taisyti, turi būti sunaikinami arba perdirbami į visiškai netinkamus naudoti ginklus.

2. Visos netinkamos naudoti ginklų dalys, kurių neįmanoma ar netikslinga taisyti, netinkami naudoti šaudmenys turi būti sunaikinami.

3. Asmenys norimus sunaikinti jiems priklausančius ginklus, šaudmenis, jų dalis perduoda teritorinei policijos įstaigai, o ši ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai atiduotus sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis perduoda Ginklų fondui.

4. Ginklų fondas jam perduotus sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis sunaikina Ginklų fondo nustatyta tvarka, dalyvaujant Ginklų fondo vadovo sudarytai komisijai.

5. Ginklai, šaudmenys, jų dalys turi būti sunaikinti tokiu būdu, kuris garantuotų, kad jie tapo visiškai netinkami naudoti pagal paskirtį. Ginklai, šaudmenys, jų dalys turi būti naikinami taip, kad nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai.

6. Specialaus statuso subjektai, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją, skirtus sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis privalo perduoti Ginklų fondui. Krašto apsaugos ministerija ginklus, šaudmenis, jų dalis sunaikina kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

kRIMINALISTINĖ TŪTELIŲ IR KULKŲ KOLEKCIJA

 

44 straipsnis. Kriminalistinė tūtelių ir kulkų kolekcija

Visi įsigyti A, B, C kategorijų graižtviniai trumpieji šaunamieji ginklai turi būti išbandyti ir sudarytos iš jų iššautų tūtelių ir kulkų kolekcijos. Ginklų išbandymo, tūtelių ir kulkų kolekcijų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

45 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolė

1. Ginklų ir šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos ir Lietuvos Respublikos muitinė.

2. Valstybės tarnautojai, įgalioti kontroliuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą, turi teisę:

1) apžiūrėti ginklus ir jų gamybos, taisymo, prekybos, laikymo ir saugojimo vietas;

2) reikalauti, kad asmenys pateiktų dokumentus ir informaciją, reikalingą kontrolei atlikti;

3) nustatę pažeidimus, duoti privalomus nurodymus juridiniams ir fiziniams asmenims šiuos trūkumus pašalinti;

4) imtis kitų priemonių, numatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose;

5) įstatymų nustatyta tvarka įeiti į nuosavybės ar nuomos teise priklausančias patalpas.

 

46 straipsnis. Keitimasis informacija su užsienio valstybėmis dėl ginklų, šaudmenų apyvartos

1. Leidimą (licenciją) eksportuoti (išvežti) šaunamuosius ginklus, šaudmenis, jų dalis išdavusi institucija privalo informuoti bet kurią užsienio valstybę apie Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės subjektui realizuotą, dovanotą ar visam laikui iš Lietuvos Respublikos išvežamą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Tokia informacija užsienio valstybei turi būti perduodama nedelsiant.

2. Užsienio valstybių ginklų apyvartą kontroliuojančiosioms institucijoms iki šaunamojo ginklo įvežimo į tas valstybes turi būti pateikti duomenys apie asmenį, kuris realizavo ginklą, ir apie asmenį, kuris jį įsigijo, taip pat šaunamojo ginklo, šaudmenų duomenys:

1) asmenų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos adresai;

2) paso, kitų asmens dokumentų serija, numeris, jei yra, asmens kodas;

3) ginklo tipas, modelis, numeris, šaudmens tipas, šaudmenų kiekis;

4) kokiu būdu ginklas, šaudmenys bus išvežti iš Lietuvos Respublikos;

5) ginklo, šaudmenų išsiuntimo data ir numatomo gavimo data.

3. Informacija apie šaunamųjų ginklų ir šaudmenų importą, eksportą, tranzitą, įvežimą ar išvežimą iš Lietuvos Respublikos, sunaikinimą teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Informaciją apie civilinėje apyvartoje esančių ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimą, išvežimą, taip pat ginklų, kurių į valstybės teritoriją negalima perduoti be išankstinio valstybės sutikimo, sąrašus ir kitą informaciją, susijusią su fiziniais asmenimis, turinčiais ginklų, Europos Sąjungos valstybėms narėms teikia ir iš Europos Sąjungos valstybių narių gauna Policijos departamentas.

 

 

47 straipsnis. Atsakomybė už ginklų ir šaudmenų apyvartos pažeidimus

Asmenys, pažeidę ginklų ir šaudmenų apyvartos, jos kontrolės tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

 

48 straipsnis. Tarptautinių sutarčių taikymas

Jeigu Lietuvos Respublikos ratifikuota tarptautinė sutartis nustato kitokius negu šio įstatymo reikalavimai, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

Lietuvos Respublikos

ginklų ir šaudmenų

kontrolės įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL 2004 specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/51/EB (OL 2008 L 179, p. 5).“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2011 m. kovo
1 d.

2. Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo.

4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                              DALIA GRYBAUSKAITĖ

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 65-2634

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MEDŽIOKLĖS  ĮSTATYMAS

 

2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-966
Vilnius 

Pirmasis skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio Įstatymo paskirtis – nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Aptvarai medžiojamiesiems gyvūnams laikyti – teritorijos, aptvertos taip, kad medžiojamieji gyvūnai, kuriems laikyti šie aptvarai yra paruošti, negalėtų iš jų pabėgti, o laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai negalėtų į juos patekti.

2. Atrankinė medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų medžiojimas pagal tam tikrą eiliškumą, siekiant užtikrinti, kad, nesant natūralios atrankos ar jai susilpnėjus, būtų atrenkami ir laiku sumedžiojami silpni individai, o gerai besivystantys, perspektyvūs žvėrys – saugomi.

3. Bendro naudojimo medžioklės plotai – medžiotojų visuomeninių organizacijų arba pavienių medžiotojų poreikiams tenkinti skirti medžioklės plotai.

4. Biotechninės priemonės – specialių želdinių ir pasėlių veisimas, specialūs miško kirtimai, papildomas medžiojamųjų gyvūnų šėrimas, dirbtinių lizdaviečių įrengimas ir kitos priemonės, gerinančios natūralias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas.

5. Leidimas medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti – dokumentas, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete.

6. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu.

7. Medžiojamieji gyvūnai – laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse yra priskirti medžiojamiesiems dėl visuomeniniais ir asmeniniais tikslais grindžiamos vertės ir atsižvelgiant į šalies medžioklės kultūros tradicijas. Medžiojamieji gyvūnai yra ribotos civilinės apyvartos objektai.

8. Medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas.

9. Medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant.

10. Medžioklės įrenginiai – įrenginiai, reikalingi saugiai, sėkmingai ir etiškai medžioti bei vykdyti medžiojamųjų gyvūnų atranką: 

1) stacionarūs medžioklės įrenginiai – nekilnojami medžioklės bokšteliai, įvairios slėptuvės, priedangos ir kiti stacionarūs įrenginiai; 

2) laikini medžioklės įrenginiai – kilnojamos kopėčios su atramomis arba atremiamos į medžius, laikinos priedangos ir slėptuvės, kurios naudojamos medžioklei prie pasėlių, pievų ir vandens telkinių, kai imamasi priemonių apsaugoti pasėlius, pievas ar vandens telkinius nuo žvėrių daromos žalos tam tikru metų laiku.

11. Medžioklės plotai – žemės, miškų ir vandens telkinių plotai, kuriuose šio Įstatymo nustatyta tvarka gali būti medžiojama.

12. Medžioklės plotų naudojimas – medžiojimas ir su juo susijusi veikla medžioklės plotuose taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, įgyvendinant medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones, saugant medžiojamuosius gyvūnus nuo neteisėto naudojimo.

13. Medžioklės plotų naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

14. Medžioklės plotų vienetas – vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais šio Įstatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas.

15. Medžioklės plotų vienetų sudarymas – teritorijos, kurioje fizinis ar juridinis asmuo turėdamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali planuoti ir organizuoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugą, ploto ir ribų nustatymas.

16. Medžioklės trofėjai – teisėtai sumedžiotų gyvūnų dalys, kurios matuojamos ir vertinamos pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) medžioklės trofėjų vertinimo formules arba kitas vertinimo sistemas.

17. Medžioklėtvarka – kompleksas priemonių, projektuojamų medžioklės plotams naudoti bei medžiojamųjų gyvūnų ištekliams saugoti, gausinti bei medžioti.

18. Medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje.

19. Medžiotojų visuomeninė organizacija – Visuomeninių organizacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei įgyvendinti.

20. Mokslo ir mokymo medžioklės plotai – biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigų naudojami medžioklės plotai, kuriuose vykdomi laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės moksliniai tyrimai, studentų, medžiotojų arba siekiančių jais tapti asmenų mokymas.

21. Žuvininkystės tvenkiniai – vandens telkiniai, kuriuose pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus kriterijus veisiamos ir auginamos žuvys.

22. Profesionalios medžioklės plotai – miškų urėdijų prižiūrimi ir profesionaliai tvarkomi medžioklės plotai, kuriuose įgyvendinamos specialios medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimo priemonės bei plėtojamas medžioklės turizmas.

23. Smulkieji medžiojamieji gyvūnai – visi medžiojamieji gyvūnai, išskyrus kanopinius žvėris, rudąsias meškas, vilkus, lūšis ir kurtinius.

3 straipsnis. Nuosavybės teisė į medžiojamuosius gyvūnus

1. Laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei.

2. Laisvėje esantys medžiojamieji gyvūnai, kurie laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų buvo pagauti arba nušauti, tampa juos pagavusio ar nušovusio medžioklės plotų naudotojo nuosavybe, išskyrus medžioklės trofėjus, kurie nuosavybės teise priklauso medžiojamąjį gyvūną sumedžiojusiam asmeniui.

3. Nelaisvėje laikomi medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso juos įsigijusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui.

4 straipsnis. Medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo teisė

1. Teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

2. Medžiojamųjų gyvūnų, laikomų ir naudojamų nelaisvėje pagal Aplinkos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintas Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles, išteklių naudojimo teisė priklauso šių gyvūnų savininkui.

3. Sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę, nepaisydami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytų medžioklės terminų, naudodami šiose taisyklėse numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti tų rūšių plėšriuosius medžiojamuosius žvėris, kuriems minėtose taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Ši veikla nelaikoma medžiojimu, ir ją vykdantis asmuo neprivalo būti medžiotojas.

4. Medžioklės plotų naudotojai įgytus laukinių medžiojamųjų gyvūnų išteklius gali sunaudoti savo reikmėms arba realizuoti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-327, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3584 (2009-07-18)

5 straipsnis. Medžioklės reglamentavimas ir valstybės, savivaldybių institucijų bei medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių klubus ir būrelius, kompetencija

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) formuoja laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo strategiją, koordinuoja jos įgyvendinimą bei atskirų programų rengimą;

2) koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo srityje;

3) tvirtina Medžioklinių ginklų apyvartos taisykles;

4) nustato užsienio šalyse išduotų medžiotojų bilietų ar kitų analogiškų dokumentų pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką;

5) atlieka kitas teisės aktų numatytas funkcijas.

2. Aplinkos ministerija:

1) tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius; medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką; saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus;

2) nustato Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarką ir Licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti išdavimo tvarką;

3) nustato elninių žvėrių, kurie gali būti medžiojami tik atrankinėse medžioklėse, medžiojimo reikalavimus patvirtindama Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus ir Medžioklės trofėjų apžiūros tvarką;

4) kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles;

5) tvirtina medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti;

6) kartu su Žemės ūkio ministerija tvirtina Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus;

7) tvirtina medžioklės egzamino tvarką ir programą, medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų ir ekspertų kinologų mokymo programas ir kvalifikacijų suteikimo tvarką;

8 ) nustato duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarką, taip pat tvarko šį sąvadą;

9) organizuoja medžioklėtvarkos projektų rengimą;

10) nustato Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkurso organizavimo tvarką;

11) sudaro Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas;

12) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Aplinkos ministerija nustato veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus.

4. (Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d.)

5. Savivaldybės:

1) sudaro komisijas medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ir organizuoja jų darbą, tvirtina šių komisijų parengtus medžioklės plotų vienetų sudarymo ir ribų keitimo projektus;

2) per seniūnijas registruoja žemės, miško, vandens telkinių sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą;

3) sudaro komisijas medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti ir organizuoja komisijų darbą;

4) teikia siūlymus dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, išduoto medžioklės plotų naudotojui, galiojimo sustabdymo.

6. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:

1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;

2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;

3) teikia medžiotojų sąvadui duomenis apie medžiotojų organizacijai priklausančius medžiotojus;

4) organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus;

5) organizuoja medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją;

6) organizuoja medžioklės trofėjų apžiūras, rengia medžioklės trofėjų parodas, medžiotojų varžybas, simpoziumus, konferencijas;

7) turi teisę kasmet daryti žymas medžiotojų bilietuose apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą;

8 ) teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31)

6 straipsnis. Medžioklės plėtros, medžiojamųjų gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo bei medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių finansavimas

1. Medžioklės plėtra, medžioklėtvarkos projektų rengimas, kai kurios medžiojamųjų gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo bei medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonės finansuojamos iš lėšų, gautų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, kuriuos moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, įgiję teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus bei studentų mokymą. Mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą dydis priklauso nuo medžioklės plotų vienete potencialiai galimų išgauti (sunaudoti) medžiojamųjų gyvūnų išteklių kiekio ir apskaičiuojamas pagal medžioklės plotų dydį ir šių plotų tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis.

2. Mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą objektus, šio mokesčio mokėjimo tvarką bei jį administruojančias institucijas nustato Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčių administravimo įstatymai bei kiti teisės aktai.

3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Prevencijos priemonėms, kuriomis miško savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 70 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.

4. Laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių (epizootijų) likvidavimo priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1612, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2765 (2003-06-27)

Antrasis SKirsnis

Medžioklės plotų vienetai ir teisės naudoti juose medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikimo tvarka  

 

7 straipsnis. Medžioklės plotai ir teritorijos, kuriose medžioklė yra draudžiama

1. Medžioklės plotais laikomos ir medžioti leidžiama visose teritorijose, išskyrus teritorijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.

2. Medžioti draudžiama:

1) kapinėse, urbanizuotose teritorijose, valstybiniuose rezervatuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, rezervatinėse apyrubėse ir kitose teritorijose, kuriose šią veiklą draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai;

2) žemės sklypuose, esančiuose medžioklės plotuose, jeigu jų savininkai uždraudė medžioti juose šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka;

3) kitose teritorijose, kuriose atsižvelgiant į vietos sąlygas negali būti medžiojama ir kurias nustato institucijos, sudarančios medžioklės plotų vienetus šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 dalyje išvardytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja žemės sklypo savininkas.

8 straipsnis. Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas

1. Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais:

1) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške;

2) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių.

2. Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais:

1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti;

2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais;

3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas;

4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas.

3. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, susidedanti iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinių miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės ir miško savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

4. Medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo etapai:

1) pasiūlymo medžioklės plotų vienetui sudaryti ar jo riboms pakeisti pateikimas;

2) teisinės informacijos surinkimas ir grafinių bei ekologinių duomenų apie siūlomą sudaryti arba pakeisti medžioklės plotų vienetą parengimas;

3) informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą paskelbimas šalies bei vietinėje spaudoje;

4) medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto tvirtinimas.

5. Pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti ar jų riboms pakeisti šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai teikia:

1) Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetų ir profesionalios medžioklės plotų vienetų bei dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų, jeigu yra gautas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas;

2) Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl medžioklės plotų vienetų žuvininkystės tvenkinių teritorijoje;

3) fiziniai ir juridiniai asmenys – dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų.

6. Medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

7. Profesionalios medžioklės plotų vienetai bei mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetai sudaromi teritorijose, kuriose valstybinė žemė sudaro daugiau kaip 50 procentų, ir kitose teritorijose, būtinose keliamiems tikslams įgyvendinti medžioklėtvarkos požiūriu.

8. Žuvininkystės tvenkiniams, kuriuose medžioklė plėtojama ribotai, priskiriami pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, kurių teritorijų sąrašą bei plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kiti žuvininkystės tvenkiniai, kurių vientisas plotas ne mažesnis kaip 150 ha. Šiose teritorijose Žemės ūkio ministerijos siūlymu gali būti sudaromi specialūs medžioklės plotų vienetai, kuriuose žuvininkystės tvenkinių naudotojai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka reguliuoja žuvilesių paukščių gausą ir medžioja smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus.

*9. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija, parengusi preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, paskelbia apie tai šalies bei vietinėje spaudoje ir nurodo 1 mėnesio terminą, per kurį šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys atitinkamos savivaldybės komisijai raštu gali pateikti reikalavimus, o kiti suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys – siūlymus dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto. Tokie rašytiniai siūlymai ir reikalavimai pateikiami šio straipsnio 3 dalyje numatytai komisijai tiesiogiai arba per seniūnijas, kuriose yra siūlymus ir reikalavimus pateikiantiems asmenims priklausantys žemės sklypai. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, toks pareiškimas gali būti pateikiamas per seniūniją, kurioje yra šis žemės sklypas, per 1 mėnesį po nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Teritorijas, kuriose medžioklė draudžiama pagal šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalį iki šiuos reikalavimus nustatančių asmenų nurodyto termino, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija pažymi medžioklės plotų vieneto plane. Mokesčiai už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą medžioklės plotų vienete mažinami proporcingai tokių teritorijų dydžiui, tačiau šių apribojimų nustatymas nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo.

10. Pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam terminui, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, išnagrinėjusi gautus reikalavimus ar siūlymus ir įvertinusi, kad jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, priima sprendimą, ar tikslinga atsižvelgti į gautus siūlymus, prireikus koreguoja medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo projektą, ir per 1 mėnesį šį projektą pateikia tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Neatsiejamos tvirtinamo medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto dalys yra medžioklės plotų vieneto planas su pažymėtomis teritorijomis, kuriose leidžiama medžioti ir kuriose medžioklė yra uždrausta, bei priedas apie medžioklės plotų dydį bei pasiskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis.

11. Medžioklės plotų vienetų, siūlomų sudaryti daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje, sudarymo projektai rengiami kartu su kitų savivaldybių atitinkamomis komisijomis. Jeigu medžioklės plotų vieneto ribos peržengia vienos savivaldybės ribas, tokio medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas turi būti patvirtintas visose savivaldybėse, į kurių teritoriją jis įsiterpia.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog privačios žemės sklypo savininkas apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ketinama naudoti medžiojimui, informuojamas ne tiesiogiai, o tik atitinkamos savivaldybės komisijai apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą paskelbus šalies bei vietinėje spaudoje, ir ta apimtimi, kuria nustatytas 1 mėnesio terminas, per kurį šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys atitinkamos savivaldybės komisijai raštu gali pateikti reikalavimus dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto, taip pat Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostata „Pasikeitus žemės sklypo savininkui, toks pareiškimas gali būti pateikiamas per seniūniją, kurioje yra šis žemės sklypas, per 1 mėnesį po nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2005-05-13, Žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19)

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31)

9 straipsnis. Medžioklėtvarkos projektas

1. Visiems šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka sudarytiems medžioklės plotų vienetams ne rečiau kaip kas 10 metų turi būti parengiami medžioklėtvarkos projektai, kuriuose, atlikus medžioklės plotų bioekologinių sąlygų bei jų pokyčių tyrimą, nustatoma:

1) pagrindinės medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos (didžiausias ir mažiausias leistinas medžiojamųjų gyvūnų gausumas, privalomos įgyvendinti biotechninės priemonės bei kitos sąlygos, būtinos išlaikyti gyvybingas medžiojamųjų gyvūnų populiacijas bei išvengti didelės šių gyvūnų daromos žalos žemės, miškų ir žuvininkystės ūkiams, kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams);

2) siūlymai pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas, jeigu tai yra būtina siekiant užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei atsižvelgiant į įvykusius teritorijos naudojimo pokyčius;

3) patikslinti už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą mokėtini mokesčiai, atsižvelgiant į medžioklės plotų bioekologinių savybių pasikeitimą.

2. Medžioklėtvarkos projektų rengimą organizuoja Aplinkos ministerija.

10 straipsnis. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimas

1. Leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodami Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims. Užsienio juridiniams asmenims leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali būti išduodami, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato šį reikalavimą. Leidimo gavėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) per paskutinius 5 metus jam nebuvo panaikintas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete;

2) turi Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą, ne mažesnį kaip 5 metų nepertraukiamą medžiotojo stažą ir medžiotojo selekcininko kvalifikaciją (tik fiziniams asmenims) ir nėra pažeidęs šio Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies reikalavimų;

3) nėra pažeidęs šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

2. Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuodami leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkursą, išskyrus atvejus, kai:

1) Aplinkos ministerijos siūlymu leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigoms, vykdančioms laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus, studentų, medžiotojų arba siekiančių jais tapti asmenų mokymą, arba miškų urėdijoms profesionaliai medžioklei plėtoti, medžioklės turizmui organizuoti bei specialioms medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimo priemonėms įgyvendinti;

2) Žemės ūkio ministerijos siūlymu leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas žuvininkystės tvenkinių naudotojams;

3) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžioklės plotų naudotojams šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

4. Išduodamame leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete turi būti nurodoma:

1) medžioklės plotų vienetas ir medžioklės plotų naudotojas, kuriam išduodamas leidimas;

2) sąlygos ir apribojimai dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant, taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius;

3) leidimo galiojimo laikas, jo panaikinimo bei galiojimo pratęsimo sąlygos;

4) medžioklėtvarkos projektu nustatytos medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos.

5. Pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, jeigu šio leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas.

11 straipsnis. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo pabaiga

1. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia:

1) pasibaigus laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, ir nepratęsus jo galiojimo;

2) mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas;

3) jei medžioklės plotų vieneto plotas neatitinka 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto minimalaus dydžio;

4) kai leidimą panaikina jį išdavusi institucija dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių.

2. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas:

1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas;

2) ilgiau kaip 6 mėnesius nemokėjo mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą;

3) nesilaikė leidime nurodytų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygų;

4) ilgiau kaip 3 mėnesius nuo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete sustabdymo dėl priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 19 straipsnyje, dienos neatlygino žemės, miško ar vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos.

12 straipsnis. Medžioklės plotų naudotojų teisės ir pareigos

1. Medžioklės plotų naudotojai turi teisę:

1) leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete nurodytomis sąlygomis medžioti ir kitomis Laukinės gyvūnijos įstatyme nustatytomis laukinės gyvūnijos naudojimo rūšimis naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius;

2) saugoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, gausinti juos, gerinti medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas;

3) susitarę su žemės sklypų savininkais ir valdytojais, vykdyti jų žemėje biotechnines priemones, statyti ir eksploatuoti medžioklės įrenginius, įrengti aptvarus medžiojamiesiems gyvūnams laikyti;

4) Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę pagalbą medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygoms gerinti, retų ir nykstančių medžiojamųjų gyvūnų rūšių populiacijoms atkurti, laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių (epizootijų) likvidavimo priemonėms ir kitiems šiuose teisės aktuose numatytiems tikslams;

5) pratęsti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

2. Medžioklės plotų naudotojai privalo:

1) racionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, globoti medžiojamuosius gyvūnus ir saugoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius nuo neteisėto naudojimo;

2) naudodami medžiojamųjų gyvūnų išteklius, laikytis šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžiojimą ir medžioklę, reikalavimų, taip pat leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete nustatytų sąlygų;

3) gauti žemės sklypo savininko sutikimą ar valdytojo leidimą arba sudaryti su juo atitinkamą sutartį dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jo žemėje;

4) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka vykdyti medžiojamųjų gyvūnų išteklių tyrimo darbus;

5) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitas;

6) Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą;

7) užtikrinti privačios žemės sklypo savininko teisę, numatytą šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1612, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2765 (2003-06-27)

13 straipsnis. Žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose

1. Privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę, susitaręs su medžioklės plotų naudotojais, šio Įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas.

*2. Privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje, jeigu medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui bus daroma žala. Medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo projekto rengimo atveju apie tai jis privalo raštu pranešti šio Įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka veikiančiai komisijai per šio Įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą.

3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1000 ha, savininkas gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad šie sklypai būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui pagal 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata „Privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje, jeigu medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui bus daroma žala“ ta apimtimi, kuria nenumatyta privačios žemės sklypo savininko teisė nevaržomai uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje ne tik jeigu medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui bus daroma žala, bet ir visais kitais atvejais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2005-05-13, Žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19)

Trečiasis SKirsnis

teisė Medžioti. Medžiotojo bilietas

 

14 straipsnis. Teisės medžioti suteikimas ir medžiotojo bilieto išdavimas

1. Teisė medžioti suteikiama ir medžiotojo bilietas išduodamas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams ir asmenims be pilietybės, atitinkantiems šiuos reikalavimus:

1) sulaukusiems 18 metų;

2) baigusiems medžiotojų mokymo kursus ir atlikusiems 1 metų stažuotę pagal Aplinkos ministerijos nustatytą programą, išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentus, kuriems pagal jų mokymo programas buvo dėstomi medžioklės pagrindų kursai;

3) išlaikiusiems medžioklės egzaminą pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką ir programą.

2. Teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas neišduodamas asmenims, kurie:

1) yra sveikatos priežiūros įstaigų įskaitoje dėl alkoholizmo, narkomanijos ir psichinių susirgimų;

2) teisti už tyčinius nusikaltimus, jei dar neišnykęs ar nepanaikintas teistumas;

3) atlieka bausmę už kriminalinius nusikaltimus;

4) padarė administracinį teisės pažeidimą, susijusį su medžioklę ar žūklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu ginklo panaudojimu, kėsindamiesi į nuosavybę ar viešąją tvarką, jeigu nuo nuobaudos vykdymo pabaigos praėjo mažiau kaip 1 metai;

5) neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje;

6) kitais teisės aktuose numatytais atvejais.

3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija. Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar
5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.

4. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija:

1) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka išduoda medžiotojų bilietus;

2) šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka panaikina asmenims suteiktą teisę medžioti ir paima medžiotojo bilietą.

5. Medžiotojo teisės:

1) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete;

2) medžioklės plotų naudotojams leidus ar pakvietus, jų ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka medžioti šių naudotojų naudojamuose medžioklės plotuose.

6. Medžiotojo pareigos:

1) laikytis šio Įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų;

2) kasmet individualiai arba per medžiotojų visuomeninę organizaciją, kuriai medžiotojas priklauso, pateikti patikslintą informaciją medžiotojų sąvadui;

3) medžiojant turėti su savimi medžiotojo bilietą bei kitus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytus dokumentus;

4) pristatyti į medžioklės trofėjų apžiūras sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų trofėjus.

7. Asmenys, turintys užsienio šalyse išduotus analogiškus medžiotojo bilietui dokumentus, turi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas teises ir pareigas. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenantys užsieniečiai neprivalo vykdyti šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytos pareigos kasmet pateikti patikslintą informaciją medžiotojų sąvadui.

8. Asmenų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, turimi analogiški medžiotojo bilietui dokumentai, turi būti pripažinti Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31)

15 straipsnis. Medžiotojų mokymas ir medžiotojų sąvadas

1. Asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, medžiotojų mokymo kursus rengia medžiotojų visuomeninės organizacijos ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos.

2. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas mokymo programas ir tvarką ruošia medžiotojus selekcininkus, medžioklės trofėjų ekspertus, ekspertus kinologus ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją.

3. Informacija apie teisės medžioti asmenims suteikimą, medžiotojams suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas arba teisės medžioti asmenims panaikinimą ir medžiotojo bilieto paėmimą kaupiama medžiotojų sąvade. Jį tvarko ir duomenų pateikimo šiam sąvadui bei sąvade sukauptos informacijos teikimo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai bei kitoms institucijoms tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31)

16 straipsnis. Teisės medžioti panaikinimas

1. Teisę medžioti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija panaikina:

1) asmenims, patekusiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinių susirgimų;

2) asmenims, kuriems teisė medžioti buvo suteikta pažeidus šio Įstatymo reikalavimus.

2. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai pasiūlymą dėl teisės medžioti, suteiktos tam tikram asmeniui, panaikinimo gali pateikti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, policija, atitinkamos gydymo įstaigos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, kai paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

3. Administracinių teisės pažeidimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai.

4. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija informaciją apie priimtus sprendimus panaikinti asmenims suteiktą teisę medžioti ir kitos institucijos informaciją apie medžiotojams skirtas nuobaudas privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir medžiotojų visuomeninėms organizacijoms, kurių nariai yra šie asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31)

Ketvirtasis SKirsnis

Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas

17 straipsnis. Teisinė atsakomybė

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako civiline, administracine arba baudžiamąja tvarka.

18 straipsnis. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas

1. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

2. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

3. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai:

1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus;

2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.

4. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka valstybės vardu šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus.

5. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

6. Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.

7. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka uždraudė medžioti.

8. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1612, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2765 (2003-06-27)

19 straipsnis. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo sustabdymas, kai neatlyginama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala

Medžioklės plotų naudotojui, delsiančiam per šio Įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje arba kitą įsigaliojusiu teismo sprendimu nustatytą terminą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, seniūnijos seniūno teikimu Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, išdavęs jam leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, turi teisę 3 mėnesiams sustabdyti šio leidimo galiojimą.

Penktasis SKirsnis

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

20 straipsnis. Tarptautinių sutarčių taikymas

Jeigu Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys numato kitokius reikalavimus medžioklei, negu šis Įstatymas, yra taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

 

Šeštasis skirsnis

baigiamosios nuostatos

21 straipsnis. Šio Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.

2. Šio Įstatymo 6 straipsnis įsigalioja priėmus Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymą.

3. Šio Įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys bei 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas įsigalioja nuo 2003 m. balandžio 1 d.

4. Šio Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis ir 14 straipsnio 8 dalis įsigalioja nuo 2004 m. balandžio 1 d.

22 straipsnis. Šio Įstatymo 8 ir 10 straipsnių įgyvendinimas

1. Šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti nurodytu būdu kiekvienoje savivaldybėje turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Šio Įstatymo įsigaliojimo.

2. Medžioklės plotų naudotojai, naudoję medžioklės plotus iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir naudoję juos nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, iki 2003 m. balandžio 1 d. pateikia prašymus šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai, ir jų naudojami medžioklės plotai pripažįstami medžioklės plotų vienetais bei leidimai naudoti juose medžiojamųjų gyvūnų išteklius išduodami laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo, vadovaujantis šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

*3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti medžioklės plotų naudotojai kartu su atitinkamu prašymu turi pateikti:

1) Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų nustatyta tvarka įregistruotas medžioklės plotų nuomos sutartis, sudarytas su žemės sklypų savininkais ir valdytojais iki Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2001 m. gruodžio 29 d.), su išsinuomotų medžioklės plotų schemomis;

2) medžioklės plotų, esančių valstybinėje žemėje, skyrimą patvirtinančius dokumentus (tik profesionalios medžioklės plotų ir mokslo ir mokymo medžioklės plotų atveju);

3) rašytinius medžioklės plotų ribų suderinimo su visais gretimų medžioklės plotų naudotojais protokolus, jeigu jie buvo surašyti, pagal kuriuos patvirtinamos faktiškos medžioklės plotų vienetų ribos, arba remdamiesi šiais protokolais besiribojančių medžioklės plotų naudotojai koreguoja medžioklės plotų ribas siekdami šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų;

4) kitus dokumentus, patvirtinančius teisėtą medžioklės plotų naudojimą.

4. Šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija, priimdama sprendimą dėl į medžioklės plotų vienetą siūlomų įtraukti teritorijų, dėl kurių naudojimo nėra pateiktų šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų arba jie yra ne visi, atsižvelgia į šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytuose dokumentuose pateiktus siūlymus arba nustato medžioklės plotų vieneto ribas, atsižvelgdama į šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus.

5. Medžioklės plotų, naudotų iki šio Įstatymo įsigaliojimo pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus ir atitinkančių šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, ribos yra nekeistinos, išskyrus atvejus, kai besiribojančių medžioklės plotų vienetų naudotojai rašytiniu medžioklės plotų ribų suderinimo protokolu prašo nustatyti kitokias ribas, siekdami šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

*6. Medžioklės plotų, mažesnių kaip 1000 ha, naudotojai su gretimų medžioklės plotų naudotojais gali susitarti dėl medžioklės plotų padidinimo iki 1000 ha arba šių plotų sujungimo, įtvirtindami tai šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytu dokumentu ir pateikdami bendrą prašymą šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytai komisijai dėl medžioklės plotų pripažinimo medžioklės plotų vienetu. Nesusitarus dėl medžioklės plotų vieneto padidinimo iki nurodyto dydžio iki 2003 m. balandžio 1 d., galutinį sprendimą dėl medžioklės plotų vienetų ribų nustatymo atsižvelgdama į Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus priima nurodyta komisija.

*7. Iki tol, kol medžioklės plotai bus pripažinti medžioklės plotų vienetais pagal jų naudojimo tęstinumą, privaloma laikytis šio Įstatymo 8 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatytų sąlygų.

8. Medžioklės plotuose, dėl kurių įtraukimo į medžioklės plotų vienetus nepateikiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai iki 2003 m. balandžio 1 d., medžioklės plotų vienetai sudaromi arba šie plotai prie kitų sudarytų medžioklės plotų vienetų prijungiami šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

9. Medžioklės plotų naudotojams, kurių medžioklės plotai šiame straipsnyje nustatyta tvarka buvo pripažinti medžioklės plotų vienetais, leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuose vienetuose išduodami be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatos „Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti medžioklės plotų naudotojai kartu su atitinkamu prašymu turi pateikti: 1) Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų nustatyta tvarka įregistruotas medžioklės plotų nuomos sutartis, sudarytas su žemės sklypų savininkais ir valdytojais iki Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2001 m. gruodžio 29 d.), su išsinuomotų medžioklės plotų schemomis <…>“ dalis „iki Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2001 m. gruodžio 29 d.)“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostata, „Nesusitarus dėl medžioklės plotų vieneto padidinimo iki nurodyto dydžio iki 2003 m. balandžio 1 d., galutinį sprendimą dėl medžioklės plotų vienetų ribų nustatymo atsižvelgdama į Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus priima nurodyta komisija“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 22 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad iki tol, kol medžioklės plotai bus pripažinti medžioklės plotų vienetais pagal jų naudojimo tęstinumą, privaloma laikytis: 1) Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalies ta apimtimi, kuria nustatyta, jog privačios žemės sklypo savininkas apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ketinama naudoti medžiojimui, informuojamas ne tiesiogiai, o tik atitinkamos savivaldybės komisijai apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą paskelbus šalies bei vietinėje spaudoje; 2) Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalies ta apimtimi, kuria nustatytas 1 mėnesio terminas, per kurį šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys atitinkamos savivaldybės komisijai raštu gali pateikti reikalavimus dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto; 3) Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatos „Pasikeitus žemės sklypo savininkui, toks pareiškimas gali būti pateikiamas per seniūniją, kurioje yra šis žemės sklypas, per 1 mėnesį po nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 4) Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 10 dalies ta apimtimi, kuria nustatyta, kad komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti gali ir neatsižvelgti į privačios žemės, miško, vandens telkinio savininko valią, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, miške, vandens telkinyje nebūtų medžiojama, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2005-05-13, Žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19)

23 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo ir kai kurių jo straipsnių įsigaliojimo terminus, parengia ir patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

___________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1612, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2765 (2003-06-27)

MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO 6, 12 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-327, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3584 (2009-07-18)

MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-824, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31)

MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO 5, 8, 14, 15, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2005-05-13, Žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO 2 DALIES, 8 STRAIPSNIO 1, 9, 10 DALIŲ, 13 STRAIPSNIO 2 DALIES, 18 STRAIPSNIO 7 DALIES IR 22 STRAIPSNIO 3, 6, 7 DALIŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

Redagavo AušrinėTrapinskienė (2010-06-02)

autrap@lrs.lt